Trečiadienį, vasario 14 d. Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakultete vyko Vers
lo vadybos katedros ir verslo atstovų susitikimas. Susitikimo tikslas – diskusijos metu išsiaiškinti, kokios svarbiausios žinios, praktiniai gebėjimai bei kompetencijos yra aktualios šios dienos verslo vadybininkui, neretai dirbančiam tarptautinio verslo kontekste.
Kodėl susitikimo metu nuspręsta gilintis į tarptautinį verslą? Pasak Verslo vadybos katedros vedėjos Gelminos Motiejūnės, tai skatina šiuolaikinės globalizacijos bei skaitmenizacijos proveržis: „Šiandien globalia bendrove gali tapti bet kuris smulkusis ar vidutinis verslas. Skaitmeninės technologijos mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pavieniams verslininkams atveria tarptautines galimybes. Tai skatina svarstyti apie besikeičiančius darbdavių poreikius“, – teigia vedėja.
Atsižvelgiant į diskusijos objektą, į susitikimą pakviesti verslo atstovai, sukaupę nemenką tarptautinio verslo patirtį: Suomijos koncerno „Peikko Group“ padalinio Lietuvoje vadovas Paulius Bulota, UAB „FAT verslas“ direktorius dr. Alvydas Velička, UAB „Mantinga“ eksporto skyriaus vadovas Laimutis Kunigėnas, tarptautinės rinkodaros strategė, verslo konsultantė Asta Trapulionienė, UAB „EOLTAS” eksporto projektų vadovas bei KPPAR Eksportuotojų klubo narys Tomas Skėrys ir UAB „Paslaugų idėja“ vadovė bei savininkė Jolita Ramanauskienė.
Platus išsilavinimas ar konkrečios žinios?
Neformalaus susitikimo metu diskutuota apie nūdienos verslo įmonių darbdavių poreikius. Pagrindinis dėmesys skirtas klausimui, ar šiuolaikiniam specialistui reikalingos plačios ir kuo įvairesnės kompetencijos, ar mokėjimas taikyti labai konkrečias specialybines žinias.
Kalbėdami apie pasitaikančius iššūkius, verslo atstovai pabrėžė iš jaunų specialistų pasigendantys komercinio požiūrio, praktinio suvokimo, orientacijos į ateitį ir lojalumo. Taip pat pastebėjo, jog tarptautiniame versle itin svarbus užsienio kalbų mokėjimas, žinios apie pridėtinės vertės kūrimą, tarpkultūrinės komunikacijos išmanymas, įtraukiant emocinio intelekto, lyderystės, streso valdymo pagrindus.
Diskutuodami apie gebėjimų pritaikymą profesinėje srityje, ne maža dalis darbdavių pabrėžė platesnių kompetencijų svarbą – galimybę būti įsigilinusiam į konkrečią sritį, tuo pačiu išlaikant platesnį požiūrį, lankstumą bei gebėjimą prisitaikyti.
„Viskas, kas susiję su tarptautiniu verslu – susiję su strateginiu valdymu, ilgalaikiais tikslais“, – dėmesį atkreipė verslo konsultantė A. Trapulionienė, pabrėždama, jog šias kompetencijas būsimieji specialistai turėtų įgyti dar studijų metu. UAB „Mantinga“ eksporto skyriaus vadovas L. Kunigėnas pritarė A. Trapulionienei: „Gerų žmonių trūksta. Darbo paieška – didelis darbas. Todėl jauniems specialistams labai svarbu turėti strategiją, žinoti, nuo ko nori pradėti“. Tuo tarpu UAB „EOLTAS“ eksporto projektų vadovas T. Skėrys akcentavo valstybės paramos ir pagalbos panaudojimo vadybininkui svarbą, einant į eksporto rinkas.
Darbo rinkai būtina studijų proceso ir verslo dermė
Susitikimo metu dalyviai analizavo tarptautiniame versle aktualias vadybininko funkcijas bei užduotis, veiklai atlikti reikalingas specialiąsias kompetencijas ir bendruosius gebėjimus, profesinėje veikloje naudojamas technologijas, prognozavo galimus pokyčius ir ateities perspektyvas. Po įvykusios diskusijos G. Motiejūnė džiaugėsi, kad susitikime dalyvavusių verslo atstovų sukaupta tarptautinio verslo patirtis ir žinios, kuriomis jie geranoriškai dalinosi, leido racionaliai įvertinti, kas yra aktualiausia rengiant konkurencingus specialistus verslui.
Anot katedros vedėjos, sėkmingo verslo atstovai prie kaitos yra pripratę, su ja susigyvenę ir geriausiai žino svarbiausias aktualijas, nujaučia ateities kaitos tendencijas. Todėl ruošdama specialistus Verslo vadybos katedra nuolat stengiasi palaikyti verslo ir studijų integracijos pulsą, reaguoja į darbo rinkos poreikius ir atitinkamai tobulina bei koreguoja studijų programas. Tokiu būdu gaunama abipusė nauda: vykdomas kokybiškesnis studijų procesas ir geriau parengiami rinkos poreikius atitinkantys specialistai.
