Kauno kolegijos studentai, dėstytojai ir socialiniai partneriai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei kiti Kauno regiono bendruomenės nariai susibūrė į konferenciją-diskusiją „ES investicijos Lietuvoje ir Kauno regione: aktualijos ir perspektyvos“, kurią organizavo Kauno kolegijos Verslo fakulteto Vadybos ir teisės katedra bei Kauno „Europe Direct“ informacijos centras. Renginio partneris – Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

Konferencijos metu pranešimus skaitė Kauno kolegijos svečiai, tarp kurių – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Svečias klausytojams pasakojo apie naujojo 7 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto formavimą ir jo prioritetines sritis. Atkreipė dėmesį, kad rengiant būsimą biudžeto pasiūlymą, susidurta su tokiais iššūkiais, kaip „Brexito“ nuostolis (12 mlrd. kasmet), migracijos krizė, radikalėjimas, kova su terorizmu. Lietuvoje ES investicijos sudaro ¼ viešųjų investicijų ir Lietuva yra 4 pozicijoje pagal ES paramos intensyvumą. A. Pranckevičiaus teigimu, sanglaudos politikai siūloma mažinti finansavimą 7 proc., tačiau prioritetiniais projektais išliks „Rail Baltica“ (bendra vertė 5,8 mlrd. eurų), elektros tinklų sinchronizacija (bendra vertė apie 1,4 mlrd. eurų) ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (2021–2027 m. Europos Komisija siūlo 552 mln. eurų).

Kita pranešėja, Lietuvos finansų ministerijos Investicijų departamento atstovė Vaida Žukauskaitė, apžvelgė sėkmingiausius projektus ir kaip ES investicijos nulėmė Lietuvos žmonių gerbūvį. Nuo 2000 m. buvo įsisavinta 15 mlrd. eurų ES fondų lėšų ir įgyvendinta 31 tūkst. projektų. Anot V. Žukauskaitės, tarp projektų, pakeitusių Lietuvą, yra šie: plačiajuosčio interneto įdiegimas, Klaipėdos Jakų žiedas, parama Lietuvos oro uostams, Europos kelias „Via Baltica“, „Žalgirio“ arena. Pranešėja skatino susimąstyti, kiek daug kasdieniame gyvenime susiduriama su paslaugomis, prie kurių prisidėta Europos lėšomis, pavyzdžiui, viešojo transporto programėlė „Trafi“ ar 15 eurų neformalaus ugdymo krepšelis moksleiviams. Vienas naujausių laisvalaikio objektų – Birštono apžvalgos bokštas taip pat buvo pastatytas iš ES lėšų.

Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėja Aistė Lukaševičiūtė aptarė europinės paramos panaudojimą Kaune ir įvertino ES lėšų reikšmę miesto plėtrai. Kauno miesto tikslinės teritorijos – Aleksotas ir Žaliakalnis. Aleksotas turi neišnaudotą 30 ha žemės sklypą be infrastruktūros, kuriame numatyta įrengti Aleksoto inovacijų pramonės parką. Norima buvusį sraigtasparnių angarą paversti administracinėmis ir mažomis gamybinėmis patalpomis moksliniams tyrimams ir prototipinei gamybai. Žaliakalnyje siekiama atrenovuoti S. Dariaus ir S. Girėno stadioną ir pritaikyti jį 15 000 žiūrovų. Skiriamas dėmesys viešųjų erdvių atnaujinimui (atsižvelgta į bendruomenių poreikius): „Kauko“ laiptų rekonstrukcija,  Marvelės slėnio atnaujinimas, Aleksoto apžvalgos aikštelės įrengimas, Ąžuolyno parko rekonstrukcija. Nemuno saloje bus įkurtas Mokslo ir inovacijų sklaidos centras, Laisvalaikio ir sveikatinimo centras, išvystyta Nemuno salos parko teritorija. Visus šiuos darbus planuojama baigti iki 2023 m. Per 4 metus mieste įrengta 100 požeminių atliekų konteinerių. Daug dėmesio skiriama Kauno miesto darnaus judumo planui: kuriama mažo CO₂ zona senamiestyje, diegiamas modalinis kelionių paskirstymas.

Apie tiesioginių ir netiesioginių ES investicijų poveikį verslui kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vadybininkė Irma Taparauskienė, akcentavusi „Europe Network Enterprises“ tinklo paslaugas, skirtas įmonėms padėti plėstis. Per 10 metų buvo padėta 27 000 mažų ir vidutinių įmonių: konsultuota dėl tarptautinės plėtros, partnerystės renginiuose, stažuotėse. Detaliau buvo pristatytos „Inoconnect“ ir „Erasmus“ mainų programos jauniesiems verslininkams.

Konkretų atvejį – ES lėšų įsisavinimą modernizuojant Kauno viešąjį transportą – pristatė UAB „Kauno autobusai“ projektų vadovas Mindaugas Tarasevičius. Pranešėjas klausytojams uždavė klausimą: ar galėjote įsivaizduoti, kad per metus Kauno viešasis transportas nuvažiuoja 21 mln. kilometrų? M. Tarasevičius pateikė statistiką, kad už ES lėšas įsigyti 28 nauji troleibusai, tad buvo atnaujinta viešojo transporto bazė.

Siekiant didinti žinomumą ne tik apie ES investicijas į „sunkiuosius“ projektus, bet ir įvertinti tokios paramos poveikį kultūrai, daugelio kauniečių jau pamėgtos iniciatyvos „Ekskursas“ koordinatorius Algimantas Grigas supažindino su ES investicijomis į Kauno tarpukario paveldo objektus. Išsamiau buvo pristatytas Kauno „Tautos namų“ (1936 m. Darbo rūmai) atvejis, kur buvo atnaujintas fasadas, įrengta kavinė ir lauko renginių erdvė, atnaujinta salės techninė įranga, pakeltos sėdėjimo vietų eilės, sutvarkyta akustikos sistema, nupirktas kokybiškas  „Steinway & Sons“ fortepijonas. Kauno modernizmo perlui – A. Iljinienės namui – iš ES fondų buvo skirta 110 894,99 eurų. Renovuojant namą buvo išsaugotas autentiškas židinys, parketas, restauruotos sienos ir mediniai grindų apvadai, atkurtos medinės vidaus durys: stumdomos ir suveriamos.

Konferencijos pabaigoje apie Europos investicijas kalbėjo Kauno kolegijos Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė bei Vadybos ir teisės katedros lektorė Virginija Piligrimienė. Pranešėjos pabrėžė, kad beveik 19 proc. visų ES investicijų Lietuvoje buvo skirta mokslo ir švietimo sričiai. Pasidžiaugta, kad per 15 narystės metų Kauno kolegijoje buvo įgyvendinta 20 ES lėšomis finansuotų projektų, dar 33 ES projektuose dalyvauta partnerio teisėmis (bendra Kauno kolegijoje įgyvendintų ES projektų vertė – daugiau nei 20 mln. eurų.). Įrengtos modernios gamybos procesų, leidybos, fotografijos, klinikinio darbo su pacientais laboratorijos, akademiniame miestelyje pastatytas du Kauno kolegijos padalinius – Technologijų fakultetą ir Verslo fakultetą – jungiantis Studijų centras su integruota Kauno kolegijos biblioteka ir informacijos išteklių centru ir bendram naudojimui skirtomis auditorijomis, praktinio mokymo aplinkomis. Taip pat kasmet į užsienio šalių institucijas su „Erasmus+“ tarptautinių mainų programa išvyksta daugiau nei 200 Kauno kolegijos studentų ir 100 dėstytojų.

Kauno kolegijos Vadybos ir teisės katedra kartu su Kauno „Europe Direct“ informacijos centru klausytojus suburia jau antrus metus iš eilės. Tikimasi, kad sklandaus bendradarbiavimo dėka tokio pobūdžio renginiai taps tradicija.

Renginio akimirkos: