Psichologai ir neuromokslininkai sutaria – sprendimus dažniau lemia emocijos, o ne faktai. Būtent todėl komunikacijos specialistai turi išmanyti ne tik žodžių galią, bet ir žmonių elgseną: kaip įkvėpti, sukurti pasitikėjimą, paskatinti veikti. Taikomoji komunikacija – tai daugiau nei gražūs sakiniai. Tai gebėjimas keisti požiūrį, daryti įtaką visuomenei, stiprinti organizacijos įvaizdį ir būti ta nematoma jėga, kuri dažnai lemia sėkmę. Būtent to mokomi būsimi komunikacijos profesionalai Kauno kolegijos Verslo fakultete – kaip kurti ryšį su auditorija, kuris veikia: logiškai, strategiškai, o svarbiausia – žmogiškai.

Mokosi kurti vertingą komunikaciją

Kauno kolegijos Verslo fakultete Taikomosios komunikacijos studentams dėstanti Ieva Kniukštienė sako neabejojanti, kad komunikacija – vienas galingiausių įrankių, galinčių formuoti nuomones, turėti lemiamos įtakos sprendimų priėmimui.

„Komunikacija yra visur: nuo kasdienio bendravimo su šeima ar draugais iki dalinimosi informacija, rekomendacijomis ar nuogąstavimais viešojoje erdvėje. Tai apima ir politinius pasisakymus, asmeninio ar korporatyvinio įvaizdžio formavimą, be abejo ir įvairias krizes. O kur dar propaganda, netikros naujienos, dirbtinio intelekto iššūkiai, su kuriais diena iš dienos susiduria ne tik komunikacijos specialistai, žurnalistai, bet ir kiekvienas visuomenės narys“, – pažymi I. Kniukštienė.

Ji priduria, kad nemažiau svarbu yra ir tai, kaip informacija pateikiama, kiek jos atskleidžiama, kokiais žodžiais ir forma tai daroma: „Arba mus pripažins kaip patikimus ekspertus, arba įmonė, organizacija ar net pats asmuo užstrigs informacinio lauko paraštėse.“

I. Kniukštienė atskleidžia, kad komunikacijos specialistas nuolat gyvena informaciniame triukšme ir jaučia jį kur kas labiau nei kiti. Nors didžiulis informacijos srautas apsunkina veiklą, kartu atveria ir daugybę pasirinkimų. Pasak jos, prie viso to pridėjus tinkamą bei etišką dirbtinio intelekto įdarbinimą galima pasiekti puikių rezultatų: „To ir mokome studentus, kad baigę studijas nepasiklystų turinio gausoje, bet gebėtų atpažinti, atsirinkti ir kurti vertingą, išliekamąją vertę turinčią komunikaciją.“

Studijų metu Taikomosios komunikacijos studentai susipažįsta su įvairiomis komunikacijos formomis: nuo organizacijų komunikacijos valdymo iki asmeninio prekės ženklo kūrimo. Įgyjami tiek kūrybinio, tiek struktūruoto teksto rašymo įgūdžiai, plėtojami gebėjimai kurti efektyvias komunikacijos kampanijas, viešųjų ryšių akcijas, žinomumo didinimo ar įvaizdžio formavimo kampanijas. Baigę studijas studentai geba atpažinti komunikacijos poreikį ir kurti turinį įvairiems kanalams: socialiniams tinklams, žiniasklaidai, televizijai ar interneto portalams.

„Šiose studijose gausu praktinių komunikacijos pavyzdžių, analizuojamos realios situacijos, kuriamos komunikacijos kampanijos. Dažnai paskaitose integruojame rinkoje sėkmingai veikiančius prekių ženklus, kurių atstovai pateikia užduotis ar atvyksta pasidalinti savo patirtimi su studentais. Gebėjimas atpažinti auditoriją ir parinkti jai tinkamas komunikacijos priemones yra vienas esminių uždavinių šiose studijose, nes tik tada galime kurti kokybišką, patrauklų ir įdomų turinį“, – pabrėžia I. Kniukštienė.

Komunikacija turi sukelti emocinį atgarsį ir paskatinti veikti

Taikomosios komunikacijos absolventė, buvusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vyriausioji komunikacijos specialistė Karolina Vasiliauskienė taip pat akcentuoja aiškios ir efektyvios komunikacijos svarbą – tai, pasak jos, yra vienas esminių sėkmingos organizacijos veiklos pagrindų. Ji pažymi, kad komunikacija tapo strateginiu įrankiu, kuris formuoja visuomenės nuostatas, įsitikinimus, elgseną ir net socialinius bei politinius procesus.

„Tiek individai, tiek organizacijos turi gebėti kalbėti taip, kad būtų suprasti, o svarbiausia, kad jų žinutė sukeltų emocinį atgarsį ir paskatintų veikti. Būtent todėl komunikacija tampa neatsiejama nuo įtakos. Pavyzdžiui, nuomonės formuotojai socialiniuose tinkluose dažnai ne tik pristato produktus ar paslaugas, bet kartu formuoja vertybes, estetinius standartus, net gyvenimo būdo modelius. Tas pats galioja ir verslams “, – sako K. Vasiliauskienė.

Ji atskleidžia, kad darbo rinkoje komunikacijos specialistų poreikis jaučiamas nuolat. Anot K. Vasiliauskienės, ši sritis išlieka itin dinamiška – organizacijos vis dažniau suvokia, kad tikslinga ir kokybiška komunikacija daro tiesioginę įtaką ne tik jų reputacijai, bet ir veiklos rezultatams.

„Šiandien vis dažniau išreiškiama baimė, kad dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti žmogų. Iš tiesų, DI įrankiai tampa vis išmanesni, geba generuoti tekstus, analizuoti auditorijas, valdyti procesus, tačiau tai vis dar yra tik pagalbinės priemonės. Komunikacija yra ne tik informacijos perdavimas – tai subtilus, žmogiškas, konteksto ir empatijos reikalaujantis procesas“, – mintimis dalinasi K. Vasiliauskienė.

Prisimindama studijas Kauno kolegijoje, absolventė sako jas vertinanti itin teigiamai – įspūdį jai paliko didelis dėmesys praktikai, dėstytojų profesionalumas, skatinimas įsitraukti į įvairias veiklas.

„Be to, dauguma dėstytojų patys yra praktikai, aktyviai dirbantys komunikacijos, viešųjų ryšių ar žiniasklaidos srityse. Jų dalinimasis realios darbo aplinkos patirtimis labai praturtino studijas ir padėjo pasiruošti profesinei veiklai“, – priduria absolventė.

Kauno kolegijos Verslo fakultete realizuojama 12 studijų programų – nuo verslo ir viešosios vadybos, teisės iki socialinių mokslų. 

Stojantieji šiemet gali rinktis ir naujas studijų programas Verslo fakultete: Verslo duomenų analitiką, Teisės ir duomenų apsaugą.

Studijų programos yra sudarytos taip, kad besimokantieji per studijų laikotarpį įgytų tvirtas teorines žinias ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius. Praktinis rengimas sudaro mažiausiai trečdalį studijų programos apimties.

Baigusieji studijas Kauno kolegijoje įgyja profesinio bakalauro laipsnį. Profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žymintis diplomas sėkmingai baigusiems studijų programą gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

Daugiau informacijos apie Kauno kolegijos Verslo fakulteto studijų programas – čia.

Straipsnis publikuotas portale lrytas.lt