Kviečiame apsilankyti Mstislavo Dobužinskio rusų kultūros ir estetinio lavinimo centre (V. Krėvės per. 54, Kaunas), kur iki vasario 28 d. eksponuojama Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto paroda „Vakar, šiandien, rytoj“, kuri vasarą buvo pristatyta RTVA Andalūzijos viešojo transliuotojo būstinėje Chaeno mieste (Ispanija).

Paroda kelia klausimą: ar iš tikrųjų šiandien, viena iš klasikinių dailės rūšių – piešimas – praranda savo svarbą? „Radikaliai pakitęs pastarųjų dešimtmečių meninių praktikų kontekstas, reikšmingai sumažino piešinio svarbą bei apribojo jo funkcijas. Išsiplėtojo naujos meninės praktikos, nepatenkančios į piešimui priskiriamo meno sampratą. Atsirado abejonių šios dailės rūšies būtinumu”, – teigia humanitarinių mokslų daktaras, doc. Stanislovas Mostauskis.

Siekiant rasti atsakymą į šį svarbų klausimą, buvo suformuota studentų piešinių kolekcija, kurioje įvairių laikotarpių darbai reflektuoja piešinio raidos ir jo vystymosi pokyčius. Seniausias piešinys šioje kolekcijoje  datuojamas 1956-aisiais, o naujausias – 2016-aisiais metais.

22 kūrinių paroda “Vakar, šiandien, rytoj” tik iš dalies atskleidžia piešinio raidos pokyčius. Šeštajame – septintajame deš. pagrindinis piešimo studijų tikslas buvo realistiškai perteikti natūrą ir siekti piešinio technikos meistrystės. „Vėliau, vyravusią akademinio piešinio tradiciją ir sampratą, keitė liberalesnis ir drąsesnis požiūris į objekto ar subjekto vaizdavimą. Piešimo užduotis iš natūros imta derinti su kūrybinėmis užduotimis, skatinant nekopijuoti natūros, o ją interpretuoti improvizuojant – laužant stereotipinę komponavimo sampratą, konstruojant autentiškas kompozicijas. Taip pat buvo bandomos įvairios piešimo priemonės bei būdai, supažindinama su dekoratyvumo, stilizacijos, abstraktumo sąvokomis piešinyje“ – pasakoja KK JVMF dėstytoja Sigutė Bronickienė.

Piešimo, kaip dailės rūšies, pokyčius lemia daugelis faktorių: dėstančių šią discipliną menininkų kartų kaita, studijų programų tikslų ir uždavinių pokyčiai, piešimui skiriamo laiko trukmės mažėjimas, edukacinė bei estetinio, meninio ugdymų kaita, skaitmeninių technologijų įsigalėjimas.

Tačiau, anot Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanės dr. Sigitos Saulėnienės, aktuali tebėra piešimo, kaip disciplinos, mokymosi svarba žmogui, plėtojant aplinkinio pasaulio formų ir spalvų suvokimą, siekiant akies ir rankos judesių tikslumo, tvirtumo, pastabumo, formos suvokimo ir erdvinio mąstymo. Piešiant lavinama vaizduotė, formuojama estetinė pajauta“.