Balandžio 20 d. vyko Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto organizuojama tarptautinė mokslinė studentų konferencija „Idėjų forumas“. Jubiliejinė, XX-oji, konferencija sulaukė didelio svečių iš užsienio, o taip pat ir Lietuvos susidomėjimo bei Kauno kolegijos bendruomenės palaikymo.

Raktai į sėkmę

Konferencijos plenariniam posėdžiui primininkavo Kalbų centro lektorė Asta Pukienė ir studentas Dovydas Obcarskas. Posėdį pradėjo Kauno kolegijos Karjeros centro vadovas dr. Mindaugas Samuolaitis pranešimu „Life Logistics“, kuriame pabrėžė, jog gyvenimo planavimas yra svarbus, bet ne mažiau svarbu – turėti aiškų tikslą ir patikimą komandą, kuri padės jį pasiekti. „Žmonės, kurie mus supa yra mūsų raktai į sėkmę“, – sakė dr. M. Samuolaitis, akcentuodamas, jog norint pasiekti užsibrėžtą tikslą reikia protingai pasirinkti žmones, kurie padės tai padaryti. „Jei vadovautume verslui, samdytume asmenis, kurie vienose ar kitose srityse yra geresni už mus, o kodėl gyvenime elgiamės priešingai ir apsupame save žmonėmis, kurie yra panašūs į mus? Juk jie negali būti mūsų mokytojais, motyvatoriais, kadangi jais tampa tik tie asmenys, kurie yra už mus stipresni“, – įžvalga pasidalijo Karjeros centro vadovas. Įdomaus, naudingo ir susimąstyti skatinančio pranešimo pabaigoje dr. M. Samuolaitis pabrėžė, jog visgi svarbiausias kiekvieno iš mūsų tikslas – tiesiog būti laimingais.

Dirbtinis intelektas

Pranešimu „Artificial Inteligence (AI) and its Aplication in Higher Education“ konferencijos programą tęsė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus. Jis išsakė nuomonę, jog dauguma žmonių, nors ir supranta dirbtinio intelekto galimybes, nežino, kaip jas išnaudoti. Studentams dirbtinis intelektas gali tapti puikiu pagalbininku mokantis, nes jis geba prisitaikyti prie individualių poreikių: išsiaiškinti besimokančiojo silpnybes, stiprybes, būdus kaip geriausiai jis įsisavina naują medžiagą ir pagal surinktą informaciją parinkti geriausia tinkančius mokymosi metodus. „Dirbtinio intelekto dėka mokymosi sitema gali tapti lankstesne, prisitaikančia prie studento ir patį mokymosi procesą padaryti interkatyvesnį, smagesnį. Tai puikus įrankis, bet nereikėtų juo pasikliauti 100%“, – sakė P. Vaitiekus, įvardindamas pagrindinius dirbtinio intelekto minusus – privatumo ir saugumo sąlygų pažeidimai. „Nepaisant to, kad dirbtinis intelektas sukuria daug ir plačių galimybių, jis nėra tobulas. Tai įrankis, kurį naudoti galime, bet turime išmokti kaip“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Dirbtinio intelekto temą pranešime „How AI and Web 3.0 Are Shaping Fashion’s Future?“ pratęsė  Evelina Petkevičienė, kūrybinės rinkodaros agentūros „Miraceti“ įkūrėja. „Mados pramonė visada buvo labai kūrybiška, laužanti taisykles, pristatanti naujas tendencijas, todėl dirbtinio intelekto naudojimas jos pramonėje yra platus“, – sakė E. Petkevičienė. Mados gigantė „Burberry“, naudodamasi dirbtinio intelekto galimybėmis, bendradarbiauja su „Minecraft“ ir kuria bendrus projektus, o toks bendradarbiavimas padeda pasiekti didesnę potencialių pirkėjų auditoriją. Dirbtinio intelekto galimybėmis taip pat naudojasi ir kiti puikiai žinomi prekiniai ženklai: „Bershka“, „Tommy Hilfiger“, „Coca-Cola“. Su dirbtinio intelekto pagalba kuriamos NFT kolekcijos, skaitmeniniai drabužiai. „Inovacijos, tvarumas, įtraukiantis dizainas – tai raktažodžiai, su kuriais mados pramonėje yra siejamas dirbtinis intelektas“, – pabrėžė kūrybinės rinkodaros agentūros „Miraceti“ įkūrėja.

Vertimai ir daugiakalbystė

Plenariniame posėdyje pranešimą „Translating Culture – Can we Translate it all?“ pristatė viešnios iš Bosnijos ir Herzegovinos, Sinergijos universiteto – dr. Marijana Prodanović ir dr. Milena Škobo. Pranešime jos akcentavo, jog vertėjas, versdamas literatūrinius tekstus, turi būti dėmesingas kultūriniams niuansams, atidus skirtumams, o taip pat išlaikyti originalų verčiamo teksto stilių ir neprarasti meninės kūrinio vertės. Viešnios palietė ir dirbtinio intelekto temą, pabrėždamos, jog žmogus tikrai negali būti pakeistas, bet dirbtinio intelekto technologijos suteikia papildomų galimybių jam tobulinti savo įgūdžius.

Pranešimu „The sooner the better”: why it is so important to learn second languages at an early age“ plenarinį posėdį užbaigė Kretos universiteto ikimokyklinio ugdymo ir vaikų kalbos raidos tyrėja, dėstytoja prof. Marina Tzakosta. Jame profesorė supažindino su veiksniais, darančiais įtaką vaikams, besimokantiems užsienio kalbų. Prof. M. Tzakosta akcentavo, jog įtakos gali turėti ne tik vaiko neurologija, kalbinė aplinka, bet netgi mamos nėštumo periodas.

Sekcijose – svečių iš užsienio ir Lietuvos pranešimai

Po plenarinio posėdžio konferencijos dalyviai išsiskirstė po devynias temines sekcijas. „Vertimo” ir „Kalbų iššūkių” sekcijose pranešimus skaitė svečiai iš Trinity College Dublin (Airija), Sinergijos Universiteto (Bosnija ir Herzegovina), Singidum Universiteto (Serbija), Hasan Kalyoncu University (Turkija), Kauno Technologijos universiteto; sekcijoje „Kūrybiškumas, kaip bendras būties ir inovacijų vardiklis“ įžvalgomis dalijosi svečiai iš Rezeknės technologijų akademijos (Latvija), Wood Technology school Maribor, Higher Vocational College for wood and design (Slovėnija), Vilniaus kolegijos, Šiaulių valstybinės kolegijos; sekcijose „Įvaizdžio ir stiliaus dizaino metamorfozės”, „Architektūrinių sprendimų ir interjero erdvės suformavimo poveikis žmogaus gerovei”, „Socialiniai reiškiniai dizaino sprendimuose ir meninėje raiškoje” pranešimus pristatė Kauno kolegijos studentai, sekcijoje „Tvarūs dizaino sprendimai asmens įvaizdžiui ir visuomenės gerovei” – Vilniaus kolegijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos studentai,  sekcijoje „Vizualinė raiška meno ir dizaino projektuose: priemonės ir specifiškumas” – Vilniaus dailė akademijos studentai; sekcijose „Teoriniai ir praktiniai vaikų ugdymo(si) aspektai (I)” bei „Teoriniai ir praktiniai vaikų ugdymo(si) aspektai (II)” įžvalgomis dalijosi studentai iš Vilniaus kolegijos, Panevėžio kolegijos, Kauno lopšelio darželio „Spindulėlis“, Kauno rajono Garliavos lopšelio – darželio „Uosiukas“.

Lydinčios parodos

Kaip ir kiekvienais metais konferenciją „Idėjų forumas“ lydėjo gyvos ir virtualios studentų parodos. Dalyviai buvo kviečiami apsilankyti parodose „Meninė gamtos ekspresija pavasarį” (kuratorės: Sigita Grabliauskaitė, Monika Imbrasaitė),  „Architektūros motyvai batikoje” (kuratorė: Neringa Šiupinskienė), eksponuojamose Kauno kolegijoje (Pramonės pr. 22A, Kaunas), o taip pat apžiūrėti virtualias: grupinę studentų parodą „Kūrybos paviršiai” bei Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentės Kristinos Žvinklytės parodą „Edukacinių programuojamų robotų „Blue–bot“ kelionė keturmečių grupėje” (vadovė: dr. Renata Kondratavičienė).