Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete studijuojamas „Švietimo vadybos“ dalykas (lektorė dr. Jovita Starkutė) orientuotas į šiuolaikinio ugdymo realijas ir praktikoje kylančius iššūkius. Studijų metu studentų mokymasis grindžiamas ne vien teorinių koncepcijų analize, bet aktyviu problemų sprendimu, refleksija ir kūrybiniu veikimu. Kiekvieną semestrą dalykas struktūruojamas taip, kad studentai nuosekliai gilintųsi į pagrindines švietimo vadybos temas, kartu analizuodami realius ugdymo įstaigų, pedagogų, vaikų ir jų šeimų patiriamus iššūkius.

Mokymosi procesas prasideda nuo esminio klausimo – kas šiandien neveikia? Studentai kviečiami kritiškai vertinti ugdymo procesus, įvardyti įtampas, bendradarbiavimo spragas, neatitikimus tarp dokumentuose numatytų sprendimų ir realios praktikos. Šios įžvalgos formuojamos remiantis asmenine patirtimi, stebėjimais ugdymo įstaigose, edukacinių išvykų metu bei analizuojant konkrečius atvejus.

„Man svarbu, kad studentai mokytųsi ne laukti paruoštų atsakymų, o patys drąsiai įvardytų problemas ir ieškotų sprendimų, kuriuos būtų galima realiai taikyti ugdymo praktikoje. Švietimo vadyba prasideda nuo gebėjimo matyti situaciją plačiai, o baigiasi atsakomybe už savo sprendimus“, – pabrėžia lektorė dr. J. Starkutė.

Toliau studijų procese didžiausias dėmesys skiriamas sprendimų paieškai. Studentai mokosi imtis iniciatyvos: analizuoja galimus sprendimo būdus, vertina jų poveikį, realumą, tvarumą bei pritaikomumą skirtinguose ugdymo kontekstuose. Ypatingas dėmesys skiriamas sprendimo formai – kaip jis gali būti įgyvendinamas praktiškai, kad būtų aiškus, patrauklus ir naudojamas kasdienėje ugdymo veikloje.

Šio proceso rezultatas – studentų kuriamos edukacinės metodinės priemonės. Tai konkretūs, praktiškai pritaikomi sprendimai, skirti ugdymo procesų tobulinimui, bendradarbiavimo su tėvais stiprinimui, pedagogų komandiniam darbui, vaikų emocinei, socialinei ar pažintinei raidai bei organizacinės kultūros stiprinimui ugdymo įstaigose.

Kurdami metodines priemones, studentai veikia kaip pokyčių iniciatoriai – sprendimus išbando realiose situacijose, reflektuoja savo patirtį, mokosi bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę. Šis procesas leidžia ne tik suprasti švietimo vadybos principus, bet ir patirti juos veikiant.

Svarbi dalyko dalis – gebėjimas pristatyti savo idėjas. Egzaminas organizuojamas pitch formatu, kai studentai auditorijai ir kompetentingai komisijai pristato sukurtą metodinę priemonę, aiškiai įvardydami problemą, pagrįsdami sprendimą ir atskleisdami jo praktinę naudą. Šiais metais Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studentams tai buvo pirmoji tokia patirtis, padėjusi stiprinti viešojo kalbėjimo įgūdžius, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą struktūruotai pristatyti savo idėjas.

„Švietimo vadybos“ dalykas tampa erdve, kurioje studentai mokosi mąstyti sistemiškai, ugdo lyderystės ir bendradarbiavimo kompetencijas bei kuria realų pokytį ugdymo praktikoje.

Svarbi studijų dalies tąsa – sukurtų metodinių priemonių sklaida ir dalijimasis. Studentų darbai pristatomi ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir bendruomenei. Kauno kolegijos bibliotekoje ir mokslinės komunikacijos centre (Pramonės pr. 20A, Kaunas) vyksta studentų sukurtų metodinių priemonių paroda, kurią galima aplankyti iki sausio 19 d. Tai galimybė gyvai susipažinti su studentų idėjomis ir jų praktiniais sprendimais.

Taip pat sukurtas nuotolinis metodinių priemonių gidas, skirtas bendram naudojimui, įkvėpimui ir tarpusavio mokymuisi. Jis leidžia peržiūrėti studentų darbus, reflektuoti, dalintis patirtimi ir perimti idėjas praktikoje.

Šis gidas ir paroda atskleidžia, kaip „Švietimo vadybos“ dalykas kolegijoje virsta realiais, gyvais sprendimais, prisidedančiais prie šiuolaikinės, įtraukios ir bendruomeniškos ugdymo sistemos kūrimo.