Birželio 1 d., trečiadienį, 17 val. „Aukso pjūvio“ galerijoje (BLC verslo centras, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) atidaroma tarptautinio Baltijos šalių dailės disciplinų dėstytojų kūrybinio projekto „Kvadratas – 13: Kimono” paroda, kuruojama Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos dėstytojo, stiklo menininko Artūro Rimkevičiaus. Ekspozicijoje kūrinius pristato Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos koordinatorė, stiklo menininkė Sigita Grabliauskaitė, dėstytoja, odos menininkė Lolita Grabauskienė, dėstytoja, keramikė Birutė Šležienė, Dizaino studijų programos dėstytoja, grafikė Sigutė Bronickienė, Dailės kūrinių konservavimo ir restauravimo studijų programos dėstytojas, stiklo menininkas Artūras Rimkevičius ir Pedagogikos katedros docentė dr. Sigita Saulėnienė.

Japonija ir Baltijos šalys. Rytai ir Vakarai. Kimono ir baltų genčių rūbas. Ištisa jūra istorinių ir kultūrinių skirtumų. Tačiau greta – ir subtilios, gelminės japonų ir baltų pasaulėvokos jungtys. Jas dar kartą siekė apčiuopti projekto „Kvadratas-13: Kimono“ dalyviai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailės disciplinų dėstytojai. Dar 2020 m. Chiunei Sugiharai (1900–1986) dedikuota paroda, jungianti japonų ir žydų kultūrinius arealus, dėl pandemijos apribojimų visuomenei buvo pristatyta virtualiu formatų, o žymint pirmąją vasaros dieną – projekto komanda džiaugiasi galėdama pakviesti žiūrovus į gyvą parodos atidarymą, rengiamą drauge su „Aukso pjūvio“ galerijos vadove, galeriste Lolita Vyžintiene.

Kimono – nacionalinis Japonijos rūbas – neabejotinai yra vienas iš pagrindinių Japonijos nacionalinės kultūros simbolių, viena iš dažniausių asociacijų su šia šalimi.

Beveik trisdešimt dėstytojų menininkų iš trijų Baltijos valstybių, pasitelkę tapybos, grafikos, fotografijos, taip pat tekstilės, keramikos, stiklo ar medžio apdorojimo technikas, „matavosi“ kimono ir kitus Japonijos kultūros artefaktus, reflektavo Chiunės Sugiharos veiklą. Varijuodami nuo beveik tiesioginių kimono kartočių iki skulptūrinės dėžės, kurioje menamai supakuotą kimono žiūrovui siūloma įsivaizduoti (A. Liskupa). Regimai nenutoldami nuo archetipinio šio rūbo modelio, bet siedami jį su baltiškųjų tunikų ar marškinių tradicija (D. Brogienė, L. Ringelienė). Panaudodami žinomus marginimo raštus ar technikas (B. Sarapienė)  arba kurdami naujus (J. R. Kunigėlytė, E. Petraitytė-Talalienė). Dažnai suasmenindami kimono vaizdinius, jų pagalba įprasmindami „savo rūbo“ koncepcijos paieškas (E. Brinkytė, J. Celiešienė).

Pateiktų kūrinių skalėje nestokojama ir platesnių, japoniškam etnosui būdingų kultūrinių motyvų ar asociacijų: prisiminta samurajų kultūra (I. Greiža, L. Kvietkauskienė), origamio menas (S. Saulėnienė), japoniškos dievybės (B. Šležienė ir D. Kostianova), literatūra (U. Žilytės), istorija (Hirosimos ir Nagasakio tragedijos priminimas V. Grozos darbe). Keletas menininkų savo darbuose įdarbino memorialinę funkciją:  empatijos, įvertinimo akimis jie žvelgė į Ch. Sugiharos asmenį ir veiklą, tuo pačiu paliesdami ir žydų tautos ar atskirų asmenybių istoriją Lietuvoje (L. Grabauskienė, S. Grabliauskaitė, V. Kibildis, K. Kibildytė-Klimienė, A. Rimkevičius). Neretai kylama iki universalijų lygmens, svarstant apie pasaulio dėsnių, žmogaus gyvenimo, savasties išsaugojimo ar atgavimo klausimus (I. Brants, E. Inita, J. Paulauskienė, I. Spulle-Meiere).

Parodos atidarymo metu vyks kimono rengimo prezentacija, kurią ves Japonijos ambasados administracijos atstovė Haruka Seto. Muzikinį pasirodymą surengs Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos mokiniai.

Paroda eksponuojama „Aukso pjūvio“ galerijoje (BLC verslo centras, K. Donelaičio g. 62, Kaunas)  ir VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė – Jocienė

Parodos kuratorius: Artūras Rimkevičius

Parodos koordinatorės: Rugilė Bagdonienė, Violeta Krištopaitytė-Jocienė

Paroda veikia: 2022 06 01 – 2022 07 15

Kviečiame apsilankyti!