Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Fotografijos katedros studentai turėjo galimybę susipažinti su fotografu Alvydu Lukiu, kuris „Bright & Showy“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas) atidarė parodą „Mobilografija“, eksponuojamą iki gruodžio 29 d.

Ekspozicijoje – vaizdai iš kūrėjo kasdienybės, susitikimų, kelionių. Nedideli (tiek formatu, tiek savo reikšme), iš jiems įprastų kontekstų išimti fragmentai, tampa naujų istorijų kūrėjais ir pasakotojais, atverdami žiūrovui erdvę matyti ir rasti tai, pro ką jis dažniausiai praeina nepastebėdamas.

Parodą menininkas papildė ir paskaita, skirta Fotografijos katedros studentams, kurioje pasakojo apie savo susidomėjimą fotografija, koncepcijų paieškas darbuose, technologinius sprendimus, papildančius vystomas idėjas, išskirdamas svarbiausias personalines ir grupines parodas.

Pirmojoje paskaitos, vykusios „Pelėdų kalno“ galerijoje, dalyje A. Lukys pasakojo apie inžinerijos studijas, radijo diktoriaus, diskotekų vedėjo amplua ir susidomėjimą fotografija, kuris buvo – beveik atsitiktinis, tačiau lemtingas.

Apie 1986-uosius metus fotografas pradėjo dėstyti Vilniaus dailės akademijoje ir vadovauti įkurtai fotolaboratorijai, o 1996-aisiais A. Lukys kartu su kolega sudarė fotografijos ir medijos meno studijų programą ir jau 20 metų dėsto VDA.

Vėliau fotografas studentus supažindino su pirmąja personaline paroda, vykusia Valstybiniame Jaunimo teatre (Vilniuje), kurioje apsilankęs skulptorius Mindaugas Navakas nusprendė A. Lukį pakviesti rengti bendros parodos. Prie dviejų menininkų prisijungė ir fotografas Gintautas Trimakas. Ši paroda kūrėjui reikšminga tuo, jog po jos A. Lukys pajuto, jog dailininkai jį pripažino, priėmė į savo gretas.

Vėliau sekė kitos parodos, rengtos kartu su įvairių sričių menininkais, tačiau būtent po antrosios personalinės parodos, įvyko lūžis – fotografas susidomėjo konceptualizmu, ėmė svarstyti, kokie yra jo tikslai fotografijoje. Tuo laiku buvo sukurtas vienas reikšmingiausių darbų ciklų „Daiktai iš jūros“, kuriame užfiksuoti į paplūdimį jūros išmesti daiktai. Kaip teigia A. Lukys: „Istorija pasakojasi tik tada, kada į kiekvieną objektą žiūrima atskirai – izoliuojant objektą iš aplinkos panašumai ir skirtumai sukuria tam tikras situacijas. Būtent skirtumai atskleidžia objekto individualumą.“

Apie 1983-uosius metus buvo sukurta nuotraukų serija, kurioje menininkas įamžino Užupio šaligatvius iki renovacijos. Ši serija ypatinga ne tik dėl to, jog joje išlikusi istorija. Kiekviena nuotrauka yra atspausta ant rankų darbo popieriaus, o pasirinktas minimalus fotografijų spalvų intensyvumas, sukuria nykstantį vaizdą. Tai – ženklai, atminties fragmentai, kurie blunka, tirpsta, lygiai kaip prisiminimai.

Svarbus menininko kūrybinėje biografijoje yra projektas „Throught the Lens – Point of View“, kurtas kartu su G. Trimaku ir fotografu Remigijumi Treigiu. Šis projektas, kaip įvardina fotografas, yra džiazas. Nei vienas autorius, iki parodos eksponavimo dienos, nežino, ką jo kolegos rengiasi pristatyti būsimoje grupinėje ekspozicijoje. Vienintelė sąlyga, kurios laikėsi menininkai: galerinė erdvė turi priminti namus, į kuriuos užėjęs žiūrovas nesijaustų esantis muziejuje, o jaustų svetingų namų atmosferą. Apkeliavęs nemažai ekspozicinių erdvių skirtingose šalyse, projektas buvo pristatytas ir JAV.

„Ką aš suvokiau per visą ko nors darymą?“, – klausė A. Lukys, – „Menas veikia ne per tai, kaip kūrėjas jį pagamina, o per metaforišką savo būvį, kuris atsiskleidžia šiuolaikiniame lauke.“