Vakar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras sukvietė akademinę bendruomenę, gestų kalbos specialistus, pedagogus ir studentus į nacionalinę konferenciją „Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-metis: praeitis, dabartis ir ateitis“. Renginys, skirtas pažymėti tris dešimtmečius nuo oficialaus lietuvių gestų kalbos pripažinimo, tapo platforma aktualioms diskusijoms apie kalbos statusą, vertimo praktiką, įtvirtinimą švietimo sistemoje ir bendruomenės įgalinimą.
Konferenciją moderavo Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė ir lietuvių gestų kalbos lektorius Mykolas Balaišis, kurie padėjo užtikrinti sklandžią ir turiningą renginio eigą. Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė tarė sveikinimo žodžius, kuriuose akcentuota gestų kalbos reikšmė visuomenės įtraukties stiprinimui.
Būtinybė užtikrinti kalbinį ugdymą
Konferencijos pranešimų sesiją pradėjo Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro gestų kalbos metodininkė Ieva Pečiulytė-Silaeva. Savo pranešime „Kalbos deprivacija kurčiųjų atžvilgiu: samprata ir pasekmės“ ji atkreipė dėmesį į situacijas, kai kurtieji vaikai negauna tinkamos kalbinės aplinkos ankstyvuoju laikotarpiu, ir pristatė šio reiškinio poveikį jų raidai, socializacijai bei mokymuisi. Pranešimas kvietė reflektuoti apie švietimo prieinamumo kokybę ir būtinybę užtikrinti kalbinį ugdymą visiems vaikams nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.
Vėliau Vilniaus kolegijos Gestotyros centro gestų kalbos specialistės Dovilė Matulienė ir Gedvilė Diržiūtė pristatė pranešimą „Lietuvių gestų kalbos žodynas: reikšmė, istorija ir pokyčiai“. Jos aptarė svarbų leksikografinį darbą – lietuvių gestų kalbos žodyno rengimą, akcentuodamos jo poveikį kalbos norminimui, mokymui bei išsaugojimui, ypač kalbant apie kalbos vartojimo standartizavimą ir bendruomenės įgalinimą.
Iššūkiai ir pasiekimai
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Lietuvių gestų kalbos metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė analizavo temą „Lietuvių gestų kalbos mokymas(is): iššūkiai ir perspektyvos“. Pranešime gvildentos aktualios temos apie gestų kalbos mokymo programų plėtrą, metodikų įvairovę ir būtinybę kurti profesionalių mokytojų rengimo sistemą. Pristatytos galimos pažangos kryptys siekiant didesnio gestų kalbos prieinamumo tiek švietimo, tiek visuomenės lygmeniu.
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė pasidalijo įžvalgomis apie „Lietuvių gestų kalba: pasiekimai ir ateities vizija“. Pranešime atsispindėjo bendruomenės balsas, pabrėžtas nuoseklus gestų kalbos prestižo stiprinimas per tris dešimtmečius ir išsakytos viltys dėl platesnio jos pritaikymo švietime, viešajame gyvenime bei instituciniame lygmenyje.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė pranešime „Gestų kalba vertėjų rankose“ pristatė gestų kalbos vertimo profesijos aktualijas: nuo kvalifikacijos reikalavimų iki vertėjų darbo kasdienybės. Ji akcentavo profesionalių vertėjų svarbą užtikrinant informacijos prieinamumą, komunikacijos kokybę ir bendruomenės teises.
Studentai ir gestų kalba
Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto direktorė dr. Teresė Ringailienė ir dėstytojas dr. Kęstutis Vaišnora pranešime „Vytauto Didžiojo universitetas – atvira erdvė lietuvių gestų kalbai!“ dalijosi patirtimi, kaip gestų kalba integruojama į universitetinį švietimą, ir kaip vystomos naujos iniciatyvos, skatinančios tarpdisciplininį mokymą bei kalbinę įtrauktį.
Konferencijos pranešimų sesiją užbaigė Kauno kolegijos dėstytojas Mykolas Balaišis su pranešimu „Kauno kolegijos studentų pažintis su gestų kalba“. Pristatydamas gestų kalbos mokymosi patirtį kolegijoje, jis pasakojo apie studentų įsitraukimą, nuostabą atradus šią vizualią kalbą bei išaugusį jautrumą kalbinei ir kultūrinei įvairovei. Pranešimas buvo puiki renginio kulminacija, atspindinti mokymosi transformacinį potencialą.
Dėkojame visiems dalyviams, lektoriams ir partneriams – jūsų įžvalgos ir patirtys prisideda prie gestų kalbos prestižo stiprinimo, o konferencija tampa prasmingu žingsniu kuriant atviresnę, įvairesnę ir įtraukesnę visuomenę.
