Iki gruodžio 17 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia tarptautinė tęstinė paroda „Keliaujančios raidės ’17: X, Y, Z”, organizuota VDA Grafinio dizaino katedros ir VDA parodų salių „Titanikas“. Ekspozicijoje pristatomi, tarptautinės žiuri komisijos atrinkti, 30-ties autorių iš dešimties pasaulio šalių: Lietuvos, Suomijos, Graikijos, Kinijos, Izraelio, Belgijos, Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos ir Singapūro, kūriniai. „Keliaujančios raidės ’17: X, Y, Z” eksponuojamas Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos katedros vedėjos Sigitos Grabliauskaitės darbas „Liečiamos istorijos“.

„Stiklo elementai “Savomis rankomis” objekte “Liečiamos istorijos” ekspozicijoje ar judrioje darbinėje aplinkoje, pagal situaciją ar žiūrovo sprendimą, yra kintantys, liečiant vieną ar keletą stiklo elementų “Savomis rankomis”. Kiekvienas prisilietimas prie savo/Tavo minties, raidės/žodžio, teksto/istorijos tai – galimybė suvokti žodžių laviną, kurioje mums trūksta įsiamžinimo, dalyvaujant savo gyvenimo patirties istorijose. Ar mums svarbi užmirštama informacija, kuri apsunkina bendravimą? Ar reikalingas prisilietimas prie kito menininko žinojimo/patirčių istorijos per baltą lapą, skubantį laiką, atvirą diskusiją, gyvą, nuoširdų pokalbį? Erdvė yra neapčiuopiama, galimybės joje ieškoti ir rasti, pasitelkus Dekarto koordinačių sistemą, tampa reliatyvios. Pažinimas įmanomas per mąstymą, o žinios ateina per kuriamus objektus.

Kūrinio eksponavimas yra kintantis pagal erdvinę situaciją, lygiai kaip ant kiekvieno žmogaus darbinio stalo skirtingai sugula atskiri A4 formato lapai, išskleisti pagal dienos, savaitės, mėnesio ar metų užfiksavimus.

Gal tiesiog užtenka peržvelgti horizontaliai ar vertikaliai istorijas, esančias virtualioje erdvėje, kuriose žmogus gali pasiklysti, prarasti savąją istoriją, atlikdamas tik vartotojo vaidmenį bei nepastebimai išnykdamas mėlyno monitoriaus erdvėje? Šio kūrinio idėja – minčių/istorijos užrašymas, kuriame svarbu, kokiomis rankomis mintys/istorija buvo užfiksuotos, o mėlyna spalva pasirinkta dėl lopinėlio dangaus, kuriame visi norime atrasti savą ir neliečiamą istoriją. O gal belieka vėl žvilgtelėti į šviečiantį mėlyną monitorių, kur randame savas ir svetimas istorijas? Ar patirsime palaimą, kai virtualioje erdvėje nerasime nieko?

Esame ištroškę rankos paspaudimo ar rašymo plunksnos skrebenimo, išdėstant savas mintis laiške Tau. Nepakartojamas jausmas pajausti Tave, norintį tiek daug pasakyti. Lieka tik minčių istorija, kurią be svetimos įtakos gali sukurti pats. Ar abejoji…? Ar sutinki su ilgesiu ir svajonėmis, kurios nepamatuojamos vis ieškant savos istorijos, kuri gali kisti priėmus dabartinę aplinką, kurią pats ir sukuri? Ar reikia pašnekesių, kuriant kitas aplinkybes, kurios įtakoja Tave supančių žmonių istorijas? Sprendimas atviras nuo laike sukurtos ir ieškomos realybės, kurią mintimis sukuriame patys ar leidžiame ją kurti kitiems, įtakojant mūsų kūrybą. Bet svarbiausia – “Savomis rankomis” kurti “Liečiamas istorijas”, – savo kūrinį apibūdina Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja S. Grabliauskaitė.

Anotacijoje, pristatančioje parodą, akcentuojama, jog nors internetas beveik suvienodino technines galimybes perteikti informaciją ir komunikuoti su pasauliu, vis dėl to atskirų šalių menininkų kūrybos raiškos būdai, netgi virtualioje erdvėje, yra skirtingi. Tie skirtumai, kurie šiuolaikiniame vizualiųjų komunikacijų dizaine tampa svarbūs ne tik profesionalams ir kelia daug klausimų visuomenei bei skatina kultūrų raiškos įvairovę, yra šios parodos pagrindinė paradigma.

Parodos kuratorės – prof. Aušra Lisauskienė bei dailininkė Ritva Leinonen (Suomija).