Pirmoji asociacija, kuri kyla pagalvojus apie žalią spalvą yra gamta. Todėl daugumai europiečių ši spalva yra viena gražiausių. Mums, lietuviams, ji taip pat svarbi. „Žalios“ Lietuvos mes ilgimės išvykę, tokią ją pristatome kitiems, garbiname eilėse, dainose. Net 146 žodžiai turi šaknį „žalia“: „žaliaakis, žaliabarzdis, žaliagirė, žaliaspalvis, žaliaskarė…“. Ir, žinoma, „Žalgiris“. Gal todėl ne tik aplinkoje, bet ir mene žalios spalvos yra daug. Bet 10 proc. žmonių teigia, kad tai nelaimes lemianti spalva. Nuo seniausių laikų žalia visuomet turėjo dviprasmiškas ir labai priešingas reikšmes. Tai ne tik grožio, jaunystės, pilnatvės, ramybės, bet ir nuodų, nuovargio, nerimo, ligos, košmarų spalva. Žalia gali raminti, bet ji gali būti ir toksiška.
Iki gruodžio 31 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) eksponuojama Lietuvos meną, istoriją, amatus bei gamtą ir mokslą sujungianti paroda „Žalia“, kuriai kūriniai buvo surinkti net iš 7 muziejų kolekcijų, menininkų dirbtuvių ir kitų institucijų, atskleidžia įvairias žalios spalvos variacijas: nuo nostalgijos, pasimėgavimo, hedonizmo iki baimių, nerimo, košmarų.
Gausioje ekspozicijoje pristatomi Lietuvos meno korifėjų – M. K. Čiurlionio, P. Kalpoko, A. Žmuidzinavičiaus, K. Šimonio, A. Samuolio, modernizmo klasikų – A. Kuro, A. Vaitkūno, P. R. Vaitekūno, S. Eidrigevičiaus, A. Martinaičio, o taip pat ir šiuolaikinių menininkų – P. Juškos, Š. Saukos, Ž. Augustino, A. Ambrazevičiūtės, tarp kurių ir Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Mados dizaino studijų programos lektorė, mados dizainerė, tekstilės menininkė/tyrinėtoja Indrė Spitrytė, kūriniai. Parodoje eksponuojama I. Spitrytės instaliacija „Algae Lab“ reprezentuoja eksperimentines naujo medžiagiškumo paieškas. Bendradarbiaujant su augalais ir mikroorganizmais laboratorijoje kuriami augaliniai paviršiai, kurie padeda suvokti pasaulį kaip organišką audinį. Lektorės instaliaciją žiūrovai gali pamatyti parodoje įsikurta „Mokslo koridoriuje“, kuriame jungiasi gamtininkų, mokslininkų ir šiuolaikinių menininkų tyrimai.
Be šio koridoriaus žiūrovai kviečiami aplankyti keturias skirtingas ekspozicijos dalis: „Gražioji Lietuva“, „Negandos“, „Vizijos ir sapnai“, „Atgaiva“.
Parodos organizatoriai tikisi, jog žiūrėdami į daugiau nei 200 meno ir gamtos objektų, stebėdami „Sengirės“ vaizdus M. Survilos filme, žiūrovai ne tik pailsins akis, bet taip pat susimąstys apie įvairias žalios spalvos reikšmes, simbolius ir svarbą jų asmeniniame gyvenime.
Parodą lydės didelė renginių, susitikimų, paskaitų, koncertų programa, kuri prasidės rudenį.
Kuratorės: Giedrė Jankevičiūtė, Daina Kamarauskienė,
Koordinatorė: Nijolė Adomavičienė, architektas: Saulius Valius, dizainerė: Vilma Bražiūnaitė, grafikos dizaineris: Jonas Vaikšnoras, katalogo dizainerė: Lina Bastienė
Parodos organizatorių nuotr.
Parengta pagal Nacionalinio M. K. Čiurlionio inf.
