Praėjusią savaitę, kovo 29 – balandžio 2 d.,  Kauno kolegijoje praūžė tarptautinė savaitė virtualiu būdu sukvietusi per 200 dalyvių iš 25 pasaulio šalių. Kartu su kitais Kauno kolegijos padaliniais į žinių mainus aktyviai įsitraukė Verslo fakultetas. Pirmąją virtualių renginių dieną, pasitikdami svečius, Turizmo ir viešbučių vadybos studentai paruošė virtualų turą po Kauną ir kvietė dalyvauti viktorinoje. Taip pat visos savaitės metu fakulteto studentų paskaitose žiniomis dalijosi lektoriai iš Latvijos, Sakartvelo, Danijos bei Vokietijos.

Būti kartu ir vėl. Minkštieji įgūdžiai, kurie veikia

Balandžio 30-ąją tarptautinė savaitė persikėlė į Kauno kolegijos fakultetų dirbtuves. Verslo fakultetas kvietė užsienio partnerius bei Kauno kolegijos bendruomenę patyrinėti minkštųjų įgūdžių reikšmę dirbtuvėse „Being Together Again, Soft Skills that Work!“. 

Pranešimą „Collaboration (virtual space, dealing with emotions, isolation & comeback to workplace, pros & cons)“ skaičiusi sertifikuota koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė atkreipė dėmesį į pastarojo laiko pokyčius: drastišką visuomenės persikėlimą į virtualią erdvę, vis didesnę technologijų plėtrą verslo sektoriuose, iššūkius dėl skaitmenizavimo, kuriuos teko spręsti daug greičiau nei įprastai.

„Kaip pasikeitėme mes, kaip tai pakeitė mūsų mąstymą ir bendradarbiavimą? Kaip sprendžiame savo problemas? Gal mums jau nebereikia vienam kito?“, – renginio metu retoriškai klausė lektorė. Atsakymų į šiuos klausimus renginio dalyviai ieškojo pasinėrę į darbą grupėse – jų laukė užduotis sukurti sprendimus konkrečiam gamtos taršos atvejui.

Praktinė užduotis vaizdžiai pagrindė mintį, kad, sprendžiant bendrus iššūkius, technologijų dalis užima mažiausią vaidmenį. Kai nebegalime matytis gyvai, daug svarbesnės tampa tokios savybės kaip gebėjimas komunikuoti, dirbti komandoje, pasitelkti kūrybiškumą, kitaip tariant – kertinės minkštųjų įgūdžių savybės.

„Mes niekada nebebūsime tokie, kokie buvome, nes jau būsime paliesti skaitmenizacijos, kuri itin išaugo pandemijos metu. Bus net ir tokių žmonių, kurie nebeturės žmogiškojo akis į akį kontakto, liks dirbti virtualiai. Tačiau kuo toliau būsime vieni nuo kitų, tuo svarbesni bus minktštieji įgūdžiai“, – renginio metu įžvalgomis dalijosi D. Kraskauskienė.

Nuolat žinias psichologijos ir neuropsichologijos srityse gilinanti lektorė atkreipė dėmesį, kad nors kai kuriose srityse skaitmenizavimas yra išties pranašesnis už žmogiškuosius išteklius, tačiau technologijos niekada nepakeis žmogaus kūrybiškumo bei bendravimo įgūdžių. „Žmonės vis dažniau laiką leidžia prie kompiuterio, nei būdami vieni su kitais. Tačiau į tai reikia žiūrėti kaip į galimybę: kuo daugiau būname virtualioje erdvėje, tuo labiau pasiilgstame gyvo bendravimo“, – teigė koučingo specialistė.

„Mums vieniems kitų reikia daug daugiau nei galime įsivaizduoti, o pastarojo laiko pokyčiai parodė, kad minkštieji įgūdžiai turi labai didelę reikšmę ir niekas negali pakeisti žmogiškumo“, – pranešimą reziumavo lektorė.

Verslo fakulteto dirbtuvėse savo žiniomis taip pat dalijosi daugiau kaip 10 metų patirtį sukaupęs marketingo, komunikacijos ir vadybos specialistas Dr. Ioseb Gabelaia, kuris pranešimu „Flexibility – changes, adapting digital tools, soft skills“ atkreipė dėmesį į pasikeitusią lankstumo reikšmę.

Pasak lektoriaus, pandemija lankstumo sąvoką perkėlė į kitą lygmenį, kai buvome priversti prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų, kitokio mokymosi būdo, privalėjome į viską pažvelgti kūrybiškiau.

 „Per pasaulį nuvilnijusi pandemija transformavo lankstumo sąvoką iš „pageidaujamos privilegijos“ į „plačiai taikomą praktika,“, – tai, kas tikėtina, tęsis ir pasibaigus pandemijai. Po jos daugiau kaip 75 proc. darbdavių į darbo organizavimą bus nusiteikę žiūrėti lanksčiau“, – įžvalgomis dalijosi dr. I. Gabelaia

„Skaitmeniniai įgūdžiai, analitiniai gebėjimai, kibernetikos išmanymas – tai reikalavimai, kurie pastaruoju laikmečiu pageidautini bet kurioje srityje. Tačiau minkštieji įgūdžiai, lankstumas – tai savybės, kurios yra asmeninio klestėjimo įgūdžiai. Tad kai kalbame apie darbo/asmeninio laiko balansą, reikia žiūrėti į visuminį vaizdą – lankstumas yra tarsi ramstis visą tai išlaikyti lygiomis proporcijomis“, – įsitikinęs lektorius.

Pasak jo, tradicinio darbo era, kai buvome priversti sėdėti nustatytomis valandomis darbo vietose, jau baigėsi. „Kam švaistyti laiką, keliaujant į ofisą, kai individualus darbas gali būti atliktas ir namuose? Naujas lankstumu grįstas amžius  – jis būtent dabar“, – pranešimo metu įžvalgomis dalijosi svečias iš gruzinas, šiuo metu gyvenantis Rygoje.

Pasak dr. I. Gabelaia, lankstumas pastato žmogų į centrinę poziciją. Todėl, pasak jo, atsižvelgiant į pastarojo laiko aplinkybes darbdaviai privalo pergalvoti, kaip darbas turi būti atliktas: suprasti lankstumo naudą, pakeisti įprastą darbo organizavimo rutiną, nes nebegalima remtis senąja sistema ir įpročiais, tikintis progreso. Užbaigdamas pranešimą lektorius renginio dalyvius kvietė įsitraukti į mąstymo ribas praplečiantį užsiėmimą.

Tarptautinių Verslo fakulteto dirbtuvių dieną užbaigė šiuo metu doktorantūroje studijuojantis Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros dėstytojas Andrius Šmitas, pranešimu „Emotional Intelligence“. Pranešimo metu A. Šmitas trumpai supažindino su emociniu intelektu, emocinėmis bei socialinėmis kompetencijomis, kurios svarbios įvairiose profesijose, o renginio dalyviai turėjo progą nustatyti asmeninį emocinio intelekto lygmenį.