Europos kalbų dienos proga surengtas virtualus forumas „Kalba, kultūra, komunikacija“, kurį organizavo Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centras ir Menų akademija bei Verslo fakulteto Komunikacijos katedra, pritraukė beveik pusantro šimto dalyvių. Ketvirtus metus akademinę bendruomenę ir veiklos pasaulio praktikus suburiantis forumas, pasak Kalbų centro vadovės Renatos Sedliorienės, vis daugiau dėmesio atkreipia į tarpdiscipliniškumo svarbą šiandienos žinių visuomenėje.

Šį R. Sedliorienės teiginį patvirtino į humanitarinių mokslų ir technologijų santykį pranešime „Idėjos, bet ne technologijos kuria pasaulį: kultūros, kalbos, komunikacijos tyrimų reikšmė“ gilinusis Vytauto Didžiojo universiteto etnologijos mokslo krypties doktorantė, miesto kultūros tyrėja, Tarptautinės etnologijos ir folkloro asociacijos (SIEF) narė, Kauno kolegijos lektorė Karina Račaitytė. Lektorė teigė, kad kultūros, kalbos, komunikacijos strategijos skatina žmogų mąstyti drąsiai, kritiškai, inovatyviai, tačiau, akcentuodama humanitarinių mokslų svarbą, K. Račaitytė pabrėžė ir technologijų įtaką, dėl kurios didėja turimų objektyvių žinių kiekis, daromi nauji kultūriniai atradimai.

Kauno kolegijos lektorė, mentorė, akredituota lyderystės koučingo specialistė, viešo kalbėjimo, komandinio darbo bei asmeninio efektyvumo ekspertė, tinklaraščio ,,Metas augti“ autorė Danguolė Kraskauskienė pranešime „Mąstymo spąstai komunikacijoje. Kaip gimsta nesusipratimai?“ aptarė su komunikacija susijusią problemą – nevienodą kiekvieno žmogaus gaunamos informaciją suvokimą, kurį įtakoja asmens įsitikinimai, noras visada būti teisiu, baimė klysti. „Dėl šių priežasčių ir kyla nesusipratimai. Norėdami jų išvengti, turėtume atidžiai išklausyti vieni kitus, nevengti užduoti klausimus ir bendraudami – neskubėti“, – pabrėžė D. Kraskauskienė.

Pranešime „Komunikacija. Nepatogus pranešimas“ eseistė, publicistė ir novelistė, kultūrinių kelionių gidė, Kauno kolegijos lektorė Daiva Ida Povilaitė dalijosi įžvalgomis apie charizmatiškas asmenybes – žmones, turinčius stiprių komunikacinių gebėjimų. Pranešėja pažymėjo, jog tokie asmenys gali valdyti dideles žmonių grupes, yra drąsesni, nebijo peržengti ribų. „Charizmatiškų asmenybių mūsų populiacijoje yra tik apie 10%, tačiau būtent jos įkvepia, skatina eiti į priekį minias“, – sakė D. I. Povilaitė.

Savo patirtimi, įgyta dirbant komunikacijos srityje, pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Išorinės ir vidinės komunikacijos skyriaus vadovas, Kauno kolegijos lektorius Tautvydas Bulvičius pranešime „Viešoji komunikacija: iššūkis sudominti ir nepaskęsti informacijos sraute“, kuriame atskleidė, jog vienas efektyviausių informacijos sklaidos būdų yra gerai parengtas pranešimas spaudai. „Jis turi būti parašytas visuomenei aktualia tema, o jo turinio faktai turėtų būti išdėstyti nuosekliai, neapkraunant skaitančiojo nereikalinga informacija. Dėmesį atkreipti padėtų ir skambus, išsiskiriantis pavadinimas“, – pažymėjo T. Bulvičius.

Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Kauno kolegijos lektorė Vaida Misevičiūtė pranešime „Mediacija – mada ar siekiamybė?“ forumo dalyviams plačiau atvėrė mediacijos sąvokos prasmę. „Europos politika skatina daugiakalbystę, daugiakultūriškumą. Siekiant šių tikslų į pagalbą ateina mediacija – kaip bendravimo, grįsto pagarba kitoms kultūroms, nuomonių išklausymu, tolerancija, įrankis, padedantis laviruoti tarp kalbų ir kultūrų“, – akcentavo lektorė.

Forumą užbaigė „UAB Bella Verba“ vadovės, Vilniaus universiteto dėstytojos Linos Abraitienės pranešimas „Audiovizualinis vertimas: išversti neišverčiamą“, kuriame dėstytoja iškėlė labai svarbų klausimą: ar audiovizualinė komunikacija yra prieinama kiekvienam? L. Abraitienė pristatė audiovizualinių medijų prieinamumo tyrimus, kurie išryškino, jog negalią (regos, klausos ar kt.) turintiems asmenims audiovizualinės komunikacijos prieinamumas galėtų ir turėtų būti didesnis. „To siekti padėtų garsinio vaizdavimo, išplėsto garsinio vaizdavimo, garsinio subtitravimo, papildytų subtitrų taikymas perduodant informaciją“, – sakė dėstytoja.

„Forumas „Kalba, kultūra, komunikacija“ kiekvienais metais nustebina naujomis ir prasmingomis temomis. Puiku, kad didžioji dalis pranešėjų yra Kauno kolegijos dėstytojai“, – džiaugėsi Menų ir ugdymo fakulteto dekanė J. Bareikienė.