Vanduo yra laikomas gyvybės šaltiniu. Įprastai vandenį suvokiame kaip kasdienį vartojimo produktą, tačiau jis yra visur ir visoks – mumyse, gali būti randamas skirtingose erdvėse bei vietose, jo esama skirtingų pavidalų. Minint Pasaulinę vandens dieną apie vandenį iš sveikatos ir aplinkosaugos perspektyvų kalbėta ir diskutuota Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros kartu su Medicinos fakulteto Biomedicinos diagnostikos katedra organizuotoje respublikinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Vandens išteklių išsaugojimas darnaus vystymosi kontekste“.

Dr. Vaida Batulevičienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dėstytoja pabrėžė, kad pirmiausiai žmonės turi teisę į saugų vandenį. „Saugus vanduo yra vanduo, kuris yra laisvai prieinamas patalpose ir yra be jokio užteršimo“, – nurodė Kauno kolegijos dėstytoja pažymėdama, kad vis dar susiduriama su šios teisės pažeidimais. „Šiandien milijardai žmonių vis dar gyvena be saugaus vandens. Stebėtina, kad daugiau nei septyni šimtai vaikų, jaunesnių nei penkeri metai, kiekvieną dieną miršta nuo viduriavimo, kurį sukėlė nesaugaus vandens vartojimas ir prastos sanitarijos sąlygos“, – vieną iš daugelio JT išskirtų faktų apie vandens problemą pasaulyje įvardija specialistė.

Konferencijoje dalyvavusi Gintautė Gelumbauskienė, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų poskyrio vedėja, pažymėjo, kad lietuvių padėtis privilegijuota, nes geriame tik vandentiekio teikiamą požeminį vandenį ir praktiškai visur jį galime gerti tiesiog iš čiaupo. Kartu ji rekomendavo pasidomėti filtrais, kuriuos žmonės, patikėję reklamomis, skuba įsigyti ir išvalo ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias vandens medžiagas.

Vandens savybių išmanymas, anot Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros vedėjos Inos Živatkauskienės, gali padėti versle. Jos ir studentės atliktas tyrimas Šilavoto selekciniame žuvų veisimo ūkyje parodė, kad žuvis veisiantys ir auginantys ūkininkai turėtų plačiau pasidomėti vandens fizikiniais rodikliais. „Atlikus deguonies kiekio ir vandens temperatūros tyrimus išsiaiškinta, kad vandens fizikiniai rodikliai lemia karpių ikrų brandos greitį. Verslui bendradarbiaujant su mokslo įstaigomis ir kartu atliekant tyrimus galima prisidėti prie efektyvesnio ūkio valdymo“, – teigia I. Živatkauskienė.

Daugiau skaitykite Lrt.lt, alfa.lt ir delfi.lt

Rūpintis vandeniu, kuris turi įtakos ir žmogaus sveikatai, ir žmonijos gerovei apskritai, kviečiame pradedant nuo savęs ir šiandien!