Pavasaris Kauno kolegijoje prasidėjo tarptautinės savaitės renginiais – vienuoliktąjį kartą vyko tarptautinė savaitė, kurios tema buvo „From Idea to Product“. Renginys, į aukštąją mokyklą pritraukęs 70 svečių iš 24 valstybių, kasmet suburia tarptautinę akademinę bendruomenę ir veiklos pasaulio atstovus. Penkias dienas kolegijoje vyko meno darbų parodos, paskaitos, projektai, praktinės dirbtuvės, konferencija. Tarp intensyvių veiklų skirtas išskirtinis dėmesys kūrybiškumui, jo ugdymui ir praktiniam idėjų realizavimui. Technologijų fakulteto atstovai svečiams rodė įvairius išmanius technologinių sistemų sprendimus ir kitus realizuotų darbų pavyzdžius.

„Kauno kolegijoje vykdomos praktiškos studijos. Studentai ir dėstytojai bendradarbiauja ir generuodami idėjas, ir kurdami bendrus projektus, o matomi rezultatai nėra paslepiami stalčiuje – jie būna naudingi visuomenei, verslui“, – kūrybiškumo ir praktiškumo sąsają įžvelgė Kauno kolegijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė Jolanta Valiaugienė. Būtent tema apie kūrybiškumo išlaisvinimą buvo gvildenta Tomo Ramanausko vedamame seminare, kurio metu įgytos žinios išbandytos praktinėse dirbtuvėse.

Konferencijoje – realūs pavyzdžiai iš praktikos

Moksle ir versle gebėti reaguoti į besikeičiantį pasaulį, nuolat tobulėjančias technologijas taip pat yra kūrybinis procesas. Neabejotina, kad mokslinė diskusija apie naujausias technologijas ir jų pritaikymą versle, pramonėje, tvarų regionų vystymąsi ir kitus klausimus leidžia pasisemti idėjų tobulėjimui. Jau penktąjį kartą vykusiose tarptautinėje konferencijoje „Innovative (Eco)Technology, Entrepreneurship and Regional Development“ (IECOTERD) įžvalgomis ir gerosiomis patirtimis dalijosi specialistai iš viso pasaulio.

Iš viso konferencijoje būta daugiau nei 160 dalyvių. Profesionalai iš įvairių užsienio šalių (Baltarusijos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos, Ukrainos ir kt.) gvildeno bioekonomikos, agroinovacijų, e. verslo sektoriaus plėtros ir kitus panašius klausimus.

„Šios konferencijos tikslas – skatinti diskusiją apie naujausias technologijas ir jų pritaikymo versle bei pramonėje galimybes, įvertinant tiek atsiveriančias veiklos perspektyvas, tiek rizikos veiksnius. Ypač akcentuojami darnaus vystymosi, ekologijos, saugios aplinkos kūrimo ir sveikos gyvensenos aspektai. Tai puiki galimybė į visuomenės problemas pažvelgti tarpdisciplininiu aspektu“, – konferencijos aktualumą pabrėžia viena iš konferencijos organizatorių, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto prodekanė dr. Irma Spūdytė.

Plenarinė sesija pradėta strateginio valdymo eksperto, Kauno technologijos universiteto profesoriaus habil. dr. Roberto Jucevičiaus pranešimu apie sumanaus regiono vystymą. „Jei turi žinių nereiškia, kad esi sumanus. Neužtenka tik žinoti – reikia suvokti, kaip tas žinias panaudoti. Būti sumaniam reiškia būti intelektualiam, lanksčiam, novatoriškam, nuolat besimokančiam, gebančiam kurti tinklus“, – sumanumo sąvoką atskleidė profesorius.

Sumani socialinė sistema – miestas, regionas ar kita – turi gebėti dinamiškai prisitaikyti prie naujų aplinkybių, būti inovatyvi, strategiškai veikianti, įžvelgianti atsiveriančias galimybes, gebanti pritraukti ir efektyviai panaudoti vystymosi tikslams pasiekti reikalingus išteklius. „Galutinis ir pagrindinis visuomenės tikslas yra jos narių laimė. Sumanus miestas ar regionas turėtų kelti klausimą, kaip padaryti, kad jame gyvenantys žmones jaustųsi laimingi. Sumanumas atsiskleidžia priimant sprendimus“, – apie sumanaus miesto ar regiono esmę teigė prof. R. Jucevičius.

Martynas Pilkis, LR finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento vyriausiasis specialistas, skaitė pranešimą apie vieną inovatyvių ir sparčiausiai plėtojamų sektorių pasaulyje – finansines technologijas (FINTECH), ir atskleidė jų taikymo Lietuvoje rezultatus ir galimybes.

Remdamasis Kauno pavyzdžiu, Tadas Stankevičius, VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas, akcentavo inovacijų panaudojimą ir reikšmę regionui vystytis. Apžvelgus Kaune taikytas modernias priemones ir pasiektus rezultatus atskleista, kad inovacijos gali padėti spręsti daugelį miesto iššūkių, tarp jų – ir tiesioginės demokratijos. Pavyzdžiui, kauniečiai galėjo patys balsuoti ir nuspręsti, kurioje miesto vietoje turėtų atsirasi Vyčio skulptūra.

Inovacijos ne mažiau svarbios ir tuomet, kai mieste diegiami viešojo transporto optimizacijos sprendimai. „Lyginant gyvenamąsias vietoves ir darbo vietas matoma, kad didžioji dauguma kauniečių šiandien vis tik renkasi asmeninį transportą. Ne kaina, o laikas, per kurį iš taško A nukeliausi į tašką B, lemia, ar ateityje vietoje nuosavo automobilio bus pasirinktas viešasis transportas“, – teigė T. Stankevičius. Pranešėjas pasakojo, kad tiesioginė demokratija ir viešasis transportas inovacijų kontekste yra tik keli iš daugelio pavyzdžių. Kauno miesto savivaldybėje inovacijų sukuriama nauda pritaikoma spręsti ir kitus miestiečių iššūkius, pavyzdžiui, švietimo ir kitose srityse.

Mokslas arčiau visuomenės

Vainikuodamas ankstesnius pranešimus Norbertas Steinhaus pastebėjo, kad mokslas pats savaime dažnai be visuomenės yra tuščias arba, kitaip tariant, norimiems rezultatams pasiekti ne visada užtenka mokslo ir technologijų. „Mokslas turi būti nukreiptas į pasaulį ir pasauliui, o ne tiesiog būti geriausias pasaulyje“, – mokslo ir visuomenės sąsajos svarbą norint pasiekti svarbių rezultatų įvardijo tarptautinio „Science Shop“ tinklo koordinatorius.

Pranešėjas neabejoja, kad svarbu sujungti skirtingų tipų žinias: individualias, kolektyvines kultūros, politikos ir mokslo. „Žinias reikia demokratizuoti, kad būtų užtikrinta laisva erdvė naujoms idėjoms kilti, o žinių mobilizacija užtikrintų tyrėjų ir žinių naudotojų bendradarbiavimą vykdant mokslinius tyrimus ir panaudojant jų rezultatus“, – teigė svečias iš Vokietijos pridurdamas, kad mokslo krautuvės yra vienas iš būdų sukurti sąsają tarp mokslininkų ir visuomenės.
Šiandien nepakanka tiesioginio mokslinių rezultatų skelbimo ir vienpusės mokslo komunikacijos, nes visuomenėje slypi įsišaknijusių problemų. Suformulavus mokslinę problemą, ją galima spręsti įtraukus daug visuomenės grupių. „Mokslo krautuvės aukštojo mokslo institucijose gali sukurti naudą trims pusėms. Visuomenė gauna pagalbą, universitetai ir kolegijos rodo įsitraukimą į visuomenės problemas ir jų sprendimą, o studentai įgyja išsilavinimą ir patirties vykdydami tyrimus sprendžiant realias gyvenimiškas problemas“, – naudos įvairiapusiškumą įvardija N. Steinhaus ir kviečia į mokslą žvelgti moderniai.

Tarptautinės savaitės metu vyko visai bendruomenei skirtų renginių. Pirmąją dieną pristatyta fotografės Jurgos Graf darbų paroda, kiekvieną dieną studentai dalyvavo užsienio dėstytojų vestose paskaitose, įvairiose dirbtuvėse.

Apie vykusią tarptautinę savaitę rašoma ir „Kas vyksta Kaune“.