Ar brangūs kremai ir serumai iš tiesų pagerina odos būklę, ar tai tik reklaminiai pažadai? Šį klausimą ėmėsi spręsti Kauno kolegijos mokslininkai. Jų atliktas tyrimas atskleidžia, ar verta investuoti į papildomas veido odos priežiūros priemones, ar tai – tik rinkodaros triukas.

Naujausias tyrimas, vykdytas bendradarbiaujant Kauno kolegijos Medicinos ir Verslo fakultetams, parodė, kad tam tikri kosmetikos produktai išties turi apčiuopiamą poveikį veido odai – jie padeda sumažinti raukšles, pagerina odos drėgmės balansą bei elastingumą. Ir svarbiausia: šie rezultatai pagrįsti ne reklaminiais šūkiais, o moksliniais duomenimis.

Rezultatai, kalbantys garsiau už reklamą

Kauno kolegijos vykdytame tyrime dalyvavo 40 moterų, kurių amžius – nuo 30 iki 50 metų. Viena grupė keturias savaites naudojo tik kremą, kita – kremą kartu su to paties prekės ženklo serumu. Dalyvės buvo kruopščiai atrinktos – jos negalėjo naudoti kitų odos priežiūros priemonių, papildų ar atlikti kosmetinių procedūrų, kad rezultatai būtų kuo patikimesni ir neveikiami pašalinių veiksnių.

Tyrimo išvados aiškiai parodė, kad kasdienės odos priežiūros rutinoje naudojant tik kremą yra pastebimas teigiamas poveikis veido odos būklei, tačiau įtraukus dar ir serumą pasiekiami žymiai geresni rezultatai, ypač kalbant apie odos atjauninimo bei raukšlių mažinimo procesus.

Nors abejose grupėse odos drėgmės lygis padidėjo, serumo grupėje šis pagerėjimas buvo net 11 proc. didesnis. Tai pabrėžia serumo unikalų gebėjimą giliau ir efektyviau drėkinti odą. Kaktos raukšlių ilgis sumažėjo 6,29 proc.,  kai buvo naudojamas serumas kartu su kremu, o tik kremo grupėje – vos 1,3 proc. Be to, tiriamosioms, kurios naudojo kremą ir serumą, raukšlių plotis sumažėjo beveik dvigubai, lyginant su tomis, kurios naudojo tik kremą.

„Sinerginį efektą pirmiausia lemia veikliųjų medžiagų sąveika bei jų paskirstymas skirtinguose produktuose. Serumas dėl savo lengvos, vandens pagrindo tekstūros ir mažo molekulinio svorio medžiagų, pavyzdžiui, natrio hialuronato, glikogeno, greitai įsiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. O kremas, sudarytas iš lipidų, pavyzdžiui, taukmedžio ir kakavos sviesto, skvalano, sulaiko drėgmę ir užrakina veikliąsias serumo medžiagas, taip stiprindamas jų poveikį“, – aiškina Kauno kolegijos docentė dr. Diana Barragan-Ferrer.

Svarbu paminėti, kad pagerėję odos elastingumo rodikliai koreliavo su pačių dalyvių savijauta: dauguma nurodė, jog oda tapo stangresnė, švytinti, pagerėjo jos tekstūra. Tai dar kartą patvirtina – serumo ir kremo derinys efektyviau prisideda prie lygesnės ir jaunatviškesnės odos išvaizdos.

Moksliniais tyrimais pagrįsta kosmetikos naudojimo schema

Tyrimo metu buvo sukurta aiški, praktikoje lengvai pritaikoma kosmetinių priemonių naudojimo schema. Kauno kolegijos dėstytojos –  gydytoja kosmetologė ir kosmetologė Rasa Neverauskaitė – pataria: norint pasiekti geriausių rezultatų, prieš naudojant ampulę, ją būtina suplakti ir visą jos turinį paskirstyti ant švarios, toniku sudrėkintos veido, kaklo ir dekoltė srities odos. Po to reikia tepti kremą, judesiais nuo veido centro link šonų, taip pat įtraukiant kaklą ir dekoltė sritį.

„Serumas gali būti naudojamas kaip vienkartinė priemonė, efektyviai drėkinanti ir skaistinanti odą, tačiau, siekiant ilgalaikio poveikio, jį rekomenduojama naudoti nuo vienos iki keturių savaičių, po vieną ampulę du kartus per savaitę. Kremą rekomenduojama naudoti kasdien – ryte ir vakare“, – teigia specialistės.

Ar kosmetikos kaina atspindi jos efektyvumą?

Šiuolaikinėje kosmetikos rinkoje vis dažniau girdime: „Svarbu ne tik ką tepate, bet ir kodėl tai darote.“ Mokslas į grožio pasaulį žengia su aiškiais kriterijais – produktus vertinkime ne pagal kainą ar pakuotę, o pagal veiksmingumą, pagrįstą tyrimais.

„Kaina ne visada tiesiogiai koreliuoja su efektyvumu. Nors brangesniuose produktuose dažnai naudojamos pažangesnės formulės, patentuoti ingredientai ar naujos technologijos, pavyzdžiui, liposomos, mikrokapsulės, galutinis produkto veiksmingumas priklauso nuo veikliųjų medžiagų koncentracijos, stabilumo, suderinamumo ir galimybės prasiskverbti į odą“, – pabrėžia dr. D. Barragan-Ferrer.

Renkantis priemones, svarbu atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas ir jų vietą ingredientų sąraše, produkto paskirtį ir suderinamumą su konkrečiu odos tipu, pateiktus tyrimų ar vartotojų atsiliepimų duomenis, gamintojo skaidrumą ir informacijos pateikimą.

„Taip pat svarbu įvertinti, ar sudėtyje nėra didelio kiekio potencialiai dirginančių medžiagų, tokių kaip kvapikliai ar konservantai“, – priduria ekspertė.

Tarpdisciplininis požiūris – raktas į realią vertę

Vienas didžiausių tyrimo privalumų – glaudus Medicinos ir Verslo fakultetų bendradarbiavimas, padėjęs ne tik tiksliai įvertinti kosmetikos priemonių poveikį, bet ir pritaikyti tyrimo rezultatus rinkai.

Pasak Verslo fakulteto prodekanės mokslui dr. Aistės Lastauskaitės, tyrimas išsiskiria Mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklų kontekste ne tik savo turiniu, bet ir struktūriniu modeliu: jame susijungė biomedicininis tikslumas ir rinkodaros komunikacijos inovacijos.

Medicinos fakultetas užtikrino duomenų patikimumą naudodamas instrumentinius odos elastingumo, transepiderminio vandens netekimo ir raukšlių gylio matavimus, o Verslo fakulteto tyrėjai sukūrė viešinimo strategiją, leidžiančią tyrimo rezultatus pateikti vartotojams aiškiai, patikimai ir patraukliai.

„Tai buvo tikras tarpdisciplininis bendradarbiavimas, kur biomedicininiai duomenys tapo komunikacijos turiniu, o vartotojų elgsenos analizė padėjo tyrimo rezultatus pritaikyti rinkos poreikiams. Tokia sinergija leidžia ne tik pagrįsti produkto veiksmingumą, bet ir užtikrinti, kad jis būtų teisingai suprastas ir vertinamas“, – sako dr. Aistė Lastauskaitė.

Mokslas, keičiantis grožio rinką

Kauno kolegijos mokslininkų tyrimas įrodo: kai kosmetika kuriama atsakingai, o jos poveikis vertinamas moksliškai, grožis tampa ne tuščiu pažadu, o apčiuopiamais rezultatais. Tai ženklas, kad kosmetikos rinka Lietuvoje bręsta – vartotojai vis dažniau renkasi įrodymais pagrįstus, patikimus sprendimus, o mokslas drąsiai žengia iš laboratorijos į realų vartojimo pasaulį.

Tokie tyrimai tampa ne tik žinių šaltiniu, bet ir praktiniu įrankiu, skatinančiu sąmoningesnį požiūrį į grožį. Kauno kolegijos tyrėja dr. Diana Barragan-Ferrer ir Kosmetologijos katedros vedėja Žaneta Mickienė pažymi – tokie tyrimai stiprina vartotojų pasitikėjimą ir skatina rinktis ne reklamos pažadus, o realiai veikiančius produktus.

Lietuvos rinkoje, kur vis dar trūksta nuoseklaus dialogo tarp tyrėjų, rinkodaros specialistų ir vartotojų, tokie projektai tampa tiltu tarp laboratorijos ir realybės.

 „Mokslu pagrįstas kosmetikos veiksmingumas užtikrina realų rezultatą vartotojui. Tai skatina gamintojus kurti atsakingesnę kosmetiką, o vartotojus – investuoti ne į blizgučius, o į veiksmingumą“, – apibendrina ekspertės.

 Šis tyrimas atliktas pagal Mokslo, technologijų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą, užsakytą UAB „Jorinis“, bendradarbiaujant Kauno kolegijos Medicinos ir Verslo fakultetams.

Jei siekiate inovatyvių, įrodymais grįstų sprendimų, kviečiame bendradarbiauti su Kauno kolegijos specialistais. Susidomėjus, kreipkitės į Verslo fakulteto atstovę dr. Aistę Lastauskaitę (aiste.lastauskaite@kaunokolegija.lt) arba Medicinos fakulteto atstovę dr. Giedrę Jarienę (giedre.jariene@kaunokolegija.lt).

Straipsnis publikuotas portale 15min.lt