Maisto atliekų mažinimas ir efektyvesnis išteklių naudojimas tampa vienu svarbiausių Lietuvos ir Europos iššūkių, o realūs pokyčiai dažniausiai prasideda būtent regionuose, kur sprendimai testuojami greičiau ir praktiškiau. Gruodžio 4 d. Kauno kolegijos Alytaus fakultetas subūrė verslo, viešojo sektoriaus ir akademinės bendruomenės atstovus į tradicinį forumą „Žiedinės ekonomikos plėtra Lietuvoje ir ES“, kuriame dalytasi idėjomis maisto atliekų mažinimo tema ir aptarti būdai, kaip šias atliekas paversti vertingu, tvarumą skatinančiu ištekliumi.

Žiedinė ekonomika, pasak ekspertų, šiandien nebėra abstrakti vizija – tai praktinis modelis, reikalaujantis naujų partnerysčių, eksperimentų ir tarpdisciplininių sprendimų.

Tvarumo iššūkiai regionams: galimybės ir būtinybė keistis

Forumą atidariusi Alytaus miesto savivaldybės vicemerė Lina Gaidžiūnaitė pabrėžė, kad šis renginys – ne tik diskusijų platforma, bet ir realus tiltas tarp akademinės bendruomenės ir verslo:

„Žiedinė ekonomika šiandien yra ypač svarbi tema. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, susiduria su atliekų mažinimo ir išteklių naudojimo efektyvumo iššūkiais. Tačiau kartu turime ir daugybę galimybių – inovacijas, naujas technologijas ir glaudesnį bendradarbiavimą. Tokie forumai padeda idėjoms virsti realiais sprendimais,“ – sakė vicemerė.

Sveikinimo žodį tarė Kauno kolegijos Alytaus fakulteto dekanas dr. Mindaugas Samuolaitis, o forumo moderavimas buvo patikėtas  AB „Kelių priežiūra“ tvarumo vadovei Audronei Alijošiutei-Paulauskienei – savo srities profesionalei, aktyviai prisidedančiai prie darnaus vystymosi iniciatyvų įgyvendinimo Lietuvoje ir formuojanti atsakingo verslo kryptis.

Moksliniai tyrimai, sektoriaus iššūkiai ir žiedinės ekonomikos kryptys

Kauno kolegijos atstovai – Projektų skyriaus vadovė Lina Kuraitienė, Mokslo taikomosios veiklos skyriaus mokslo kokybės koordinatorė dr. Kristina Grumadaitė ir Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto dekanas dr. Tomas Makaveckas – pristatė šiuo metu plėtojamas tyrimų kryptis, projektines veiklas, laboratorijų infrastruktūrą ir planuojamus centrus, kurie taps platforma aktyviam bendradarbiavimui su verslu.

Renginio pranešimų dalyje diskutuota apie maisto sektoriaus transformaciją ir technologinius sprendimus. VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“ projektų vadovas Romualdas Lapickis atskleidė, kaip inovacijos ir partnerystės gali kurti didesnę pridėtinę vertę tiek gamintojams, tiek vartotojams.

Kalbėta ir apie švietimo įstaigų vaidmenį, sprendžiant maisto atliekų problemą. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Aurimas Uldukis ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ tvarumo ir strateginės plėtros vadovė Daiva Banaitė pristatė tyrimą „Alytaus regiono mokyklų maisto atliekos: dabartinė situacija, iššūkiai ir galimybės“, atskleisdami neretai nepastebimą, bet reikšmingą grandinę – kasdienių maisto likučių valdymą. Biotechnologinių inovacijų perspektyvas aptarė UAB „Nando“ inovacijų vadovas Jonas Ignatavičius, akcentavęs, kad ši sritis reikalauja drąsos bandyti, įsivertinti klaidas ir ieškoti nestandartinių sprendimų.

Iššūkių dirbtuvės: renginyje nagrinėti praktiniai žiedinės ekonomikos sprendimai

Antroje programos dalyje dalyviai dirbo trijose teminėse grupėse, analizuodami realius įmonių pateiktus iššūkius. Kauno kolegijos tyrėjų komandas sudarė skirtingų krypčių mokslininkai, todėl problemos buvo vertinamos plačiai: nuo technologinių ir komunikacinių iki ekonominių bei socialinių aspektų.

Šviežių ir šaldytų užkandžių gamintoja „Mantinga“ ieškojo atsakymo į klausimą, kaip atnaujinti sumuštinių pakuočių tvarumo komunikaciją taip, kad ji būtų aiški, suprantama jaunam vartotojui, atitiktų ES reikalavimus. Šį iššūkį nagrinėjusios komandos pasiūlė dvi kryptis: Edukacinį žymėjimą jaunai auditorijai („EduPack on Foot“) – vizualiai paprasti kriterijai, kurie aiškiai paaiškina, kas sudaro tvarią pakuotę bei universalaus dizaino principus – informaciją pateikti taip, kad ją galėtų suprasti ir žmonės su negalia, o tvarumas būtų traktuojamas kaip socialinė atsakomybė, ne vien medžiagų pasirinkimas. Abi idėjos paremtos rinkodaros, vartotojų elgsenos ir konkurentų analize.

Alytuje veikianti maitinimo įstaiga Tėviškės namų bendruomenė ieškojo atsakymų, kaip sumažinti atliekas, optimizuoti procesus ir išlaikyti vietinių produktų grandinę. Tyrėjai pasiūlė technologinę kortelę, kuri standartizuotų receptūras ir gamybos procesus, kad atliekų liktų minimaliai; antrinių produktų sistemą, leidžiančią perdirbti likučius ir AI sprendimus, galinčius prognozuoti srautus ir planuoti meniu pagal realius poreikius. Taip pat siūlyta įtraukti kompleksinį maitinimo modelį jautrioms grupėms – nuo energijos sąnaudų analizės iki emisijų vertinimo. Šis modelis galėtų būti pritaikomas ir kitoms regiono įstaigoms.

„Urbanfood“ pateikė iššūkį, kuriam spręsti reikalingas biotechnologinių ir maisto technologijų išmanymas – kaip išlaikyti probiotinių kultūrų stabilumą augalinės kilmės milteliuose. Tyrėjai pasiūlė fermentuotų burokėlių pagrindu kuriamo augalinės kilmės probiotinio produkto koncepciją. Tai augalinė alternatyva tradiciniams probiotikams, dažnai gaminamiems iš gyvulinės kilmės žaliavų. Produktas, komandos vertinimu, galėtų būti miltelių arba kapsulių formos, praturtintas prebiotiniais junginiais ir organinėmis rūgštimis. Tokio tipo sprendimai gali atverti naują rinkos nišą, kurioje tvarumas ir sveikatinimas veikia kaip lygiaverčiai kriterijai.

Tvarumas gimsta iš dialogo ir bendradarbiavimo

Forumas dar kartą patvirtino, kad žiedinės ekonomikos principai įgyvendinami tik tuomet, kai susitinka technologijos, mokslas ir verslas. Dalyvių pateiktos įžvalgos ir Kauno kolegijos tyrėjų komandų pasiūlyti sprendimai rodo, kad regiono potencialas yra didelis, o tvari maisto gamyba gali tapti realia praktika, ne tik siekiamybe. Įmonės, pateikusios iššūkius, dėkojo už gautas įžvalgas ir pabrėžė, kad mato prasmę tęsti bendradarbiavimą, pereinant prie konkrečių sprendimų vystymo ir jų testavimo realiomis sąlygomis.

Renginio organizatoriai: Kauno kolegijos Verslo, Alytaus ir Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultetai.