Kauno kolegijoje kovo 3–7 dienomis vyko mišri intensyvi programa Blended Intensive Programme (BIP) „Socialinis verslumas“. Verslo fakulteto Logistikos, Tarptautinio verslo, Organizacijų vadybos, International Business bei Teisės studijų programų studentai kartu su svečiais iš Thomas More (Belgija), University of Lomza ir Wyższa Szkoła Zarządzania w Częstochowie (Lenkija) susibūrė tam, kad kartu ieškotų atsakymų į klausimą, kaip verslas gali ne tik generuoti pelną, bet ir kurti teigiamą poveikį visuomenei?
Nauja karta – naujas požiūris į verslumą
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, net 67 % jaunų europiečių tiki, kad verslas turi būti daugiau nei pelno siekimas, jis privalo spręsti socialines problemas ir skatinti tvarumą. Naujos kartos verslininkai labiau nei bet kada anksčiau renkasi socialinį verslumą, šiandien pasaulyje veikia daugiau nei 2,8 mln. šios krypties įmonių, kurios sukuria daugiau nei 13 mln. darbo vietų. Naujai augantis sektorius rodo, kad jauni žmonės ieško būdų, kaip verslas gali ne tik uždirbti, bet ir daryti realų poveikį visuomenei. BIP programa buvo būtent tokia erdvė, kurioje studentai pasitelkė akademines žinias, praktinę patirtį ir kūrybiškumą tam, kad sukurtų atsakingas idėjas. Dalyviai dirbo keturiose pagrindinėse teminėse srityse:
- Psichikos sveikata ir priklausomybės – kaip mažinti psichologinės gerovės iššūkius ir didinti emocinį atsparumą?
- Aplinkosauga – kokie verslo modeliai gali spręsti ekologines problemas?
- Žmogaus teisės – kaip inovacijos gali skatinti įtrauktį ir mažinti socialinę atskirtį?
- Lygios galimybės – kokiais būdais galima užtikrinti vienodas švietimo ir darbo rinkos galimybes visiems?
Idėjų generavimas: iš auditorijos į realų pasaulį
Nuo pat pirmųjų akimirkų programa įtraukė studentus į dinamišką aplinką. Čia nebuvo vietos pasyviam mokymuisi, dalyviai buvo kviečiami veikti. Komandinės užduotys ir tarpkultūriniai susipažinimo žaidimai ne tik pralaužė ledus, bet ir padėjo formuoti bendruomeniškumo jausmą.
Studentai analizavo socialinius verslus savo šalyse, identifikuodami jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Vėliau lankėsi skirtingose socialinėse erdvėse, kuriose galėjo iš arti pamatyti, kaip teorinės žinios pritaikomos praktikoje. Vizitai tapo vertinga patirtimi, suteikusia naujų įžvalgų apie realius verslus ir jų veiklos modelius, o „Startup Social Kaunas“ renginys, leido užmegzti ryšius su vietos startuolių ekosistema ir išgirsti įkvepiančias sėkmės istorijas.
Baigiamoji programos dalis buvo skirta intensyviam praktiniam darbui, kuriame studentai kūrė, tobulino ir galiausiai pristatė savo socialinio verslo idėjas. Dalyviai dirbo komandose, naudodamiesi inovatyviais problemų sprendimo metodais, atliko rinkos tyrimus, analizavo konkurentus ir kūrė realiai įgyvendinamus sprendimus.
Socialinio verslumo kontekstas Europoje
Socialinis verslumas nėra tik teorinė sąvoka, jis keičia žmonių gyvenimus visoje Europoje. Daugybė inovatyvių socialinių įmonių jau dabar sprendžia realias problemas, derindamos verslo modelius su aiškia socialine misija.
Pavyzdžiui, „Too Good To Go“ – Danijoje įsikūrusi platforma, leidžianti restoranams ir parduotuvėms parduoti maisto perteklių už mažesnę kainą, taip mažinant maisto švaistymą. Per kelerius metus ši idėja išplito visoje Europoje, išgelbėdama milijonus porcijų maisto, kurios kitu atveju būtų išmestos.
Kitas pavyzdys – „Dialogue in the Dark“, vokiečių socialinis verslas, kuriantis edukacines patirtis, leidžiančias žmonėms geriau suprasti, ką reiškia gyventi su regėjimo negalia. Jų turai visiškoje tamsoje skatina empatiją ir socialinę įtrauktį, kartu suteikiant darbo galimybes regėjimo negalią turintiems asmenims.
Tvarumo srityje veikia ir lietuviškos socialinės įmonės, viena tokių – „One Pocket Hero“, kuri kuria funkcionalius drabužius, pritaikytus žmonėms, nešiojantiems insulino pompą, taip siekdama pagerinti jų kasdienį gyvenimą ir užtikrinti didesnį komfortą. Tuo tarpu „Hero Talents“ padeda jaunimui su negalia įsitvirtinti darbo rinkoje, siūlydama specialiai pritaikytas mokymo ir įdarbinimo programas.
Jaunosios kartos verslininkai vis dažniau renkasi derinti finansinį stabilumą su tvarumu, o tokios programos kaip Erasmus+ BIP suteikia jiems galimybę įgyti praktinių įgūdžių tarptautiniame kontekste.
Kauno kolegija kartu su tarptautiniais partneriais ir toliau skatina socialinio verslumo ugdymą, suteikdama studentams galimybę ne tik įgyti žinių, bet ir tapti aktyviais pokyčių kūrėjais. Šis projektas parodė, kad verslas gali būti ne tik pelningas, bet ir prasmingas, o jaunieji socialiniai verslininkai jau šiandien kuria rytojų, kuriame inovacijos tarnauja žmonėms.
