Tarptautiniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šiuolaikinių organizacijų kūrybiškumą ir antreprenerystę įvardija kaip vieną svarbiausių darbuotojų kompetencijų, nepriklausomai nuo pareigų ar srities. „Kauno kolegijos studentų kūrybiškumą ugdome kompleksiškai – tiek per studijų procesą, tiek per papildomas iniciatyvas. Mūsų centre dirba 15 dėstytojų komanda, kuri tą patį studijų dalyką – Kūrybiškumas ir antreprenerystė – dėsto skirtingų fakultetų studentams. Tai tapo privalomu studijų dalyku daugumai studentų, todėl kūrybinis mąstymas šiandien yra visų studijų pagrindas, o ne tik papildomas elementas“, – akcentuoja „ideaPoint“ centro vadovė Goda Kacilevičiūtė. Apie tai, kaip atrodo kūrybiškumo ugdymas, mintimis dalijasi šios krypties dėstytojai.

Kūrybiškumas gimsta per patirtį

Ugnė Bikulčiūtė – Verslo fakulteto dėstytoja, savo akademinę veiklą derinanti su aktyvia profesine karjera tarptautiniame verslo kontekste.

„Daug metų dirbu fintech pasaulyje, šiuo metu vadovauju automobilių nuomos įmonei, veikiančiai Lietuvoje ir Latvijoje. Esu dirbusi Naujojoje Zelandijoje, Balkanų regione, Afrikoje, o dėstymas man yra savotiškas širdžiai artimas projektas“, – pasakoja Ugnė.

Pasak jos, darbas su studentais yra galimybė parodyti ne tik teorines žinias, bet ir realią verslo kasdienybę, tai, kas vyksta už auditorijos ribų. Būtent praktinė patirtis ir nuolatinis judėjimas, kelionės bei savanorystė padeda išlaikyti smalsumą, kuriuo ji stengiasi užkrėsti ir studentus.

Kūrybiškumo ir antreprenerystės modulyje studentai mokosi spręsti realias įmonių problemas, eksperimentuodami ir ieškodami netradicinių sprendimų.

„Per paskaitas daug eksperimentuojame: piešiame, dėliojame LEGO, žaidžiame žaidimus, keliaujame į įmones arba kviečiamės įdomius svečius. Toks mokymosi būdas padeda atsipalaiduoti ir išlaisvinti kūrybiškumą net tiems, kurie iš pradžių sako: „Aš nekūrybiškas“, – teigia dėstytoja.

Darbas su studentų idėjomis prasideda nuo realaus verslo iššūkio – kartu ieškoma įmonės, kurios problema būtų aktuali konkrečiai studentų grupei. Toliau sekamas design thinking procesas: tyrimai, idėjų generavimas, prototipų kūrimas ir galutinis pristatymas.

„Visada įsimena, kaip studentai per kelis mėnesius iš „nežinau, nuo ko pradėti“ sukuria sprendimus, apie kuriuos pati nebūčiau pagalvojusi“, – pasakoja Ugnė.

Pasak dėstytojos, tokia mokymosi forma daro akivaizdų poveikį studentų mąstymui ir pasitikėjimui savimi. „Finale net skeptiškiausi pripažįsta, kad toks mokymasis įsimena labiau nei tradicinės paskaitos. O matyti, kaip studentai per pristatymus kalba drąsiai ir pasitiki savo idėjomis – didžiausia motyvacija“.

Mąstymas, kuris keičia

Menų ir ugdymo fakulteto dėstytojas Dr. Jeffrey Michael Taylor į Kūrybiškumo ir antreprenerystės modulį atsineša daugiau nei 20 metų patirtį meno versle. Savo kelią jis pradėjo Budapešte, Vengrijoje, kur įkūrė pirmąją specializuotą meno kūrinių logistikos ir tvarkymo įmonę, o vėliau plėtė veiklą į meno vadybos sritį – pirkimus, aukcionus ir klientų konsultavimą visoje Vidurio Europoje.

„Neturėjau pakankamai kapitalo galerijai atidaryti, todėl pasirinkau nišą, apie kurią tuo metu beveik niekas negalvojo – meno transportavimą ir dokumentaciją“, – pasakoja Jeffrey.

Dėstytojas akcentuoja, kad kūrybiškumas nebūtinai yra meninė saviraiška. „Kūrybiškumas gali pasireikšti įvairiai: problemų sprendimu, gebėjimu suburti žmones ir sujungti jų talentus bendram tikslui, arba vizija, leidžiančia nurodyti kelią sprendimui.“

Jo teigimu, šiandien kūrybiškumas yra svarbesnis nei bet kada anksčiau, nes technologijos suteikia priemones, tačiau idėjos gimsta iš žmogaus. Tai yra įgūdis, kurį kiekvienas turi, tik reikia jį atrasti per praktiką, žaidimą ir pasitikėjimo savimi ugdymą.

Jeffrey taip pat dalijasi savo kasdienėmis kūrybinėmis praktikomis, kurios padeda generuoti naujas idėjas. „Jeigu rašau, dažniausiai pradedu nuo to, ką parašiau vakar – peržiūriu, pataisau, šiek tiek patobulinu. Jei reikia spręsti kūrybinį užstrigimą, einu į dušą, galvoju ir grįžtu prie darbo. Tai suteikia naują impulsą.“

Pasak jo, kūrybiškumas ir antreprenerystė šiandien versle yra esminiai, nes sėkmė priklauso nuo inovacijų. „Konkurentai visada žinos tą patį, ką žinote jūs. Todėl reikia kurti naują žinią ir įgyti pranašumą, tai padeda generuoti vertę.“

Kai komforto zona lieka už durų

Verslo fakulteto dėstytojos Sandros Karnilavičiūtės profesinę karjerą formavo darbas komunikacijos srityje, iniciatyvų kūrimas VšĮ „Kylantis Kaunas“, marketingo vadovės pareigos „Saulėtekio Tech Parke“, o šiuo metu ji eina Viešųjų ryšių skyriaus patarėjos pareigas Valstybės duomenų agentūroje. „Esu smalsi, man patinka iššūkiai, o darbas su studentais suteikia galimybę padėti jiems atrasti savo potencialą“, – sako Sandra.

Modulio pradžioje dėstytoja orientuojasi į tarpusavio pažinimą ir komandų formavimą. Pirmųjų paskaitų metu studentai supažindinami su modulio struktūra, aptariamos problemos, kurias vėliau spręs, bei pradžioje gaunamos pirmos praktinės užduotys. Sandra stengiasi, kad studentai jaustųsi saugiai, bet kartu būtų išstumiami iš komforto zonos.

„Pirmos paskaitos dažnai būna šokas. Reikia galvoti ką daryti su 1000 kairių batų arba per minutę susitarti dėl atsakymo, kas pirmiau – pienas ar sausi pusryčiai. Tai tarsi kultūrinis sukrėtimas, bet būtent jis padeda pralaužti ledus ir pradėti „mankštinti“ mąstymo raumenis“, – pasakoja ji.

Dėstytoja pabrėžia, kad modulio tikslas – suteikti ne vien teorines žinias, bet ir praktinį problemų sprendimą, eksperimentus bei idėjų testavimą. Studentai dirba su realiomis įmonių problemomis, kuria prototipus, o galutinį produktą pristato paskutinės paskaitos metu. Sandra taip pat pabrėžia, kad antreprenerystė nėra vien apie verslo kūrimą, bet lavina lyderystę, kritinį mąstymą, analitinius ir komunikacijos gebėjimus.

„Kūrybiškumas ir antreprenerystė skatina smalsumą ir džiaugsmą gyvenime, o tuo pačiu moko prisitaikyti, dirbti komandoje, perprasti klientą ir spręsti problemas realiame pasaulyje“.

Pasak jos, žaidimai, diskusijos ir eksperimentai – mokymosi formos, ne mažiau svarbios nei teorija ar skaičiavimas. „Tai padeda pažinti save kaip lyderį, komandą, inovacijų kūrėją ir įdomų pašnekovą. Mokėdami pritaikyti sprendimus verslo problemoms ir suprasti klientus, galime drąsiau įveikti kasdienius iššūkius ir būti geresniais žmonėmis pasaulyje, kuriam šiuo metu taip reikia kokybiškų ryšių“, – įsitikinusi komunikacijos profesionalė. 

Ji primena „Google“ „DeepMind“ generalinio direktoriaus ir 2024 m. Nobelio premijos laureato Demis Hassabis mintį: svarbiausias šios kartos įgūdis bus „išmokti mokytis“. „Tikiu, jog šio modulio metu tai ir darome“, – teigia S. Karnilavičiūtė.

Kitas žingsnis – idėjas paversti realybe

Studentams, kurie jaučia, kad jų idėjos nusipelno daugiau nei likti auditorijoje, Verslumo ir kūrybiškumo centras siūlo tęstinumą – pre-akceleratoriaus programą. Tai dviejų mėnesių trukmės mokymo programa, skirta tiems, kurie nori praktiškai vystyti savo idėjas ir pasiruošti realiai rinkos aplinkai.

Programos metu dalyviai savo jau turimas idėjas tobulins, dar giliau žvelgdami į problemas ir rinkos galimybes, kurs ir testuos MVP (minimaliai gyvybingą produktą), gilinsis į tikslinės auditorijos ir konkurencinės aplinkos analizę, taikys Lean Canvas bei vertės pasiūlymo drobę. Teoriniai užsiėmimai derinami su praktiniu darbu, o svarbią programos dalį sudaro mentorystės sesijos, kurių metu studentai gaus grįžtamąjį ryšį, tobulins sprendimus ir stiprins savo idėjų pristatymus.

Baigę programą dalyviai gebės savarankiškai planuoti verslo vystymą, numatyti finansavimo galimybes, parengti ir pristatyti verslo idėjas, efektyviai dirbti komandoje bei pasiruošti juridinio vieneto įkūrimui ir realiam projekto startui. Programa sukurta taip, kad studentų idėjos būtų ne tik išgrynintos, bet ir pasirengusios žengti į rinką.

Pre-akceleratoriaus programa prasidės vasario mėnesį, o dalyviai bus atrenkami konkurso būdu. Tai kvietimas tiems, kurie pasiruošę žengti dar vieną žingsnį – nuo idėjos prie pirmojo savo startuolio.