Paskutinę rugsėjo savaitę į Verslo fakultetą sugūžės būrys užsieniečių. Dalis jų – tarptautinio projekto „Kūrybinės dirbtuvės: naujų turizmo produktų kaimo vietovėse kūrimas“ dalyviai, kiti – svečiai iš Lenkijos Čenstakavos vadybos universiteto, kurių atvykimu bus pažymėtas dviejų aukštųjų mokyklų bendras projektas „Komunikacijos proceso tobulinimo galimybės sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos ir Lenkijos pavyzdžiu)“. Juo siekiama tobulinti aptarnavimo kokybę, gerinant komunikacijos procesus tarp pacientų ir darbuotojų.
Vizito metu svečiai dalyvaus susitikimuose, kuriuose semsis gerosios Kauno kolegijos patirties, bei kartu su Vadybos ir teisės lektoriais lankysis Kauno klinikinėje ligoninėje ir aptars minėto tyrimo rezultatus, numatys tolimesnes bendradarbiavimo gaires. „Neseniai su kolegomis iš Lenkijos atlikome išsamią apklausą apie Lietuvos ir Lenkijos gydymo įstaigų komunikaciją. Aiškinomės, kokiomis priemonėmis ligoninės skelbia informaciją apie paslaugas ir kokių priemonių pacientai pasigenda sklandesnei komunikacijai. Taip pat buvo įdomu ištirti gydymo įstaigų vidinę komunikaciją, personalo tarpusavio bendravimą ir požiūrį į komunikaciją su pacientais“, – pasakoja Saulius Tvirbutas, Vadybos ir teisės katedros lektorius, dėstantis organizacijų komunikaciją ir įvaizdžio formavimą.
Lietuvoje tyrimo objektu tapo didelė regioninė gydymo įstaiga – Kauno klinikinė ligoninė, kurioje dirba apie 1,7 tūkstančio darbuotojų bei vienu metu stacionariai gydoma apie 800 pacientų. Per metus ligoninės poliklinikoje registruojama daugiau negu 400 tūkstančių apsilankymų. „Dėl šios priežasties tyrimui pasirinktos didelės apimtys – apklausta per 300 medikų, slaugytojų ir jų padėjėjų, administracijos ir kitų darbuotojų, daugiau negu 300 pacientų. Šie duomenys kol kas apdorojami, bet kai kurios tendencijos jau matomos ir susitikimo metu bus aptartos su kolegomis iš Lenkijos. Jie tyrimui taip pat pasirinko panašaus dydžio ligoninę“, – teigia S. Tvirbutas.
Pasak lektoriaus, pirminiai duomenys parodė, kad organizacijoms labai svarbi vidinė komunikacija, kaip psichologinio klimato ir darbo efektyvumo gerinimo priemonė. „Darbuotojui rūpi ne vien alga, bet ir dėmesys jo darbui, įvertinimas, bendri renginiai, sklandus ryšys tarp skirtingų personalo grandžių. Savo ruožtu pacientai norėtų gauti daugiau informacijos apie gydymo įstaigą įvairiomis priemonėmis, ypač socialiniais tinklais. Taigi jau ne tik verslo, bet ir ne pelno siekiančios organizacijos privalo rūpintis išorine komunikacija, ieškoti patogių ir efektyvių komunikacijos priemonių“, – įžvalgomis dalijosi S. Tvirbutas. Projekto metu atlikto tyrimo praktinis pritaikymas turės tiesioginės įtakos gyventojų poreikių tenkinimui bei sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų kokybės vertinimui.
