Gruodžio 1-ąją oficialiai pradėtas įgyvendinti ambicingas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamas projektas „Skaitmenizacijos investicijų ir ESG įsipareigojimų poveikis įmonių finansiniams rezultatams: Europos pramonės sektoriaus analizė“ („ORBANA“). Kauno kolegijos Verslo fakulteto tyrėjų komanda, kartu su partneriais iš Kauno technologijos universiteto, dvejus metus analizuos vieną aktualiausių šiuolaikinio verslo problemų: kaip tvarumas ir skaitmenizacija kartu veikia įmonių finansinę sėkmę.
Šis tyrimas ypač aktualus ES Žaliojo kurso ir Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą (angl. Fit for 55) priemonių rinkinio kontekste, kai pramonei būtinybe tampa iš esmės modernizuoti veiklos procesus ir mažinti CO₂ emisijas. Nors politinis dėmesys šioms temoms sparčiai auga, mokslinėje erdvėje skaitmenizacijos ir ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) aspektai vis dar dažnai analizuojami kaip atskiri, izoliuoti procesai. „ORBANA“ projekto tikslas – empiriškai įvertinti, kaip skaitmenizacija ir ESG įsipareigojimai bendrai veikia finansinius rezultatus Europos pramonės sektoriuje, atsižvelgiant į įmonės, sektoriaus ir šalies tvarumo kontekstą.
Nuo technologijų iki dekarbonizacijos
Pramonės sektoriuje skaitmenizacija ir tvarumas yra neatsiejami. Skaitmeninės technologijos – jutikliai, blokų grandinės technologija ar dirbtinis intelektas – tampa pagrindiniais įrankiais, fiksuojant anglies dioksido emisijas realiuoju laiku ir užtikrinant ataskaitų skaidrumą. Tyrimo dėmesio centre atsidurs didžiosios Europos gamybos, energetikos, chemijos ir statybos korporacijos, kurios susiduria su didžiausiu ekologiniu pėdsaku ir dekarbonizacijos iššūkiais.
Projekto vadovė, Verslo fakulteto prodekanė mokslui dr. Aistė Lastauskaitė pažymi, kad tyrimas remiasi Ištekliais grįstu požiūriu (angl. Resource-Based View), pagal kurį veiksmingai integruoti ESG reputacija ir skaitmeniniai gebėjimai tampa kritiniais konkurencinio pranašumo veiksniais.
„ORBANA“ tyrimas siunčia nepatogią, bet verslui svarbią žinutę: didžiausia rizika šiandien yra ne investuoti į tvarumą, o to nedaryti“, – teigia dr. A. Lastauskaitė. „Skaitmenizacija paverčia tvarumą iš abstrakčios reputacijos temos į labai konkretų duomenų rinkinį: kur prarandami ištekliai, kur kaupiasi sąnaudos ir kur slypi neatrasta vertė“, – pažymi projekto vadovė.
Pasak dr. Aistės Lastauskaitės, jų analizė rodo, kad įmonės, kurios pirmos sujungia ESG ambicijas su duomenimis ir technologijomis, faktiškai perrašo konkurencijos taisykles. Jos ne tik mažina emisijas, bet ir mato tai, ko kiti nemato: neefektyvumą, reguliacinę riziką ir naujus pajamų šaltinius. Tvarumas čia veikia kaip verslo „rentgeno aparatas“. „Todėl „ORBANA“ projektas sako aiškiai: tvarumas kuria finansinę grąžą ne todėl, kad yra „teisingas“, o todėl, kad leidžia verslui tapti protingesniam greičiau nei konkurentai“, – pabrėžia mokslininkė.
Metodologinis proveržis ir institucijų sinergija
Šio tyrimo mastas ir metodologinis proveržis remiasi institucine sinergija bei pažangiausiais duomenų analizės įrankiais. Tyrėjų komanda analizuos plačią Europos šalių duomenų imtį ir įmonių spektrą, pasitelkdama prestižinio „Bloomberg“ terminalo duomenis, „Eurostat“ ir ORBIS duomenų bazes, o tai leis sujungti skaitmeninių ir ESG finansų sritis į vieną ekonometrinį modelį.
Projekto sėkmę garantuoja keturių mokslininkų – dr. Aistės Lastauskaitės, dr. Ramintos Vaitiekūnienės, dr. Ingos Kartanaitės ir dr. Algirdo Justino Staugaičio – patirtis finansų, ekonometrijos ir tvarumo srityse, kuri leidžia organiškai sujungti Kauno kolegijos taikomųjų tyrimų patirtį su partnerių empirinio modeliavimo pajėgumais.
Institucinę šio projekto vertę ir tyrėjų potencialą pabrėžia Verslo fakulteto projektų vystymo vadovė ir šio projekto administratorė Ramunė Bagočiūnaitė. Pasak jos, šis laimėjimas didelės konkurencijos LMT konkurse yra fakulteto mokslinio potencialo įrodymas, patvirtinantis tyrėjų grupių gebėjimą spręsti kompleksines, tarptautiniu mastu aktualias problemas. Ši sėkmė tampa tvirtu pagrindu tolesnei institucijos plėtrai mokslo srityje.
„Bendradarbiavimas su Kauno technologijos universitetu ne tik sustiprina tarpinstitucinę sinergiją, bet ir sujungia skirtingas kompetencijas, būtinas analizuojant skaitmenizacijos ir ESG procesų sąveiką. Numatomas ekonometrinis modeliavimas ir praktinis duomenų sisteminimas kurs tiesioginę vertę pramonei, pateikiant moksliškai pagrįstus atsakymus apie investicijų poveikį įmonių konkurencingumui“, – teigia R. Bagočiūnaitė. Jos vertinimu, projekto įgyvendinimas leis kolegijai dar užtikrinčiau dalyvauti ambicingose „Europos horizonto“ bei kitose tarptautinėse tyrimų programose.
Praktinė nauda verslui ir politikai
„ORBANA“ rezultatai neapsiribos tik akademinėmis publikacijomis. Sukurta ESG ir skaitmeninės brandos tipologija padės investuotojams tiksliau skirstyti kapitalą, o politikos formuotojams – suprasti, kurie pramonės subsektoriai efektyviausiai reaguoja į reguliavimo paskatas.
Projektas bus įgyvendinamas iki 2027 m. pabaigos. Per šį laikotarpį mokslininkai savo įžvalgas pristatys septyniose tarptautinėse konferencijose ir parengs viešas rekomendacijas pramonės strategams, siekiantiems optimizuoti investicijų grąžą ir padidinti ilgalaikį atsparumą pokyčiams jautriose rinkose.
