Vasario 25 d. vyko virtualus praktinis seminaras-diskusija „Atsakingas vartojimas: ne tik Europos dokumentuose, bet ir mano kasdienybėje“, kurį kartu su Kauno „Europe Direct“ informacijos centru organizavo Kauno kolegijos Verslo fakulteto Vadybos ir teisės katedra. Akademinei bendruomenei ir visiems, besidomintiems tvarios aplinkos kūrimu, skirtas seminaras-diskusija sulaukė virš 100 prisijungusių dalyvių.

Šis renginys buvo tarsi 2020 m. spalį abiejų organizatorių rengtos konferencijos-diskusijos „Europos žaliasis kursas: aktualijos ir perspektyvos“ tąsa, tik nukreiptas į labiau praktiškas, neatsiejamas nuo kasdienybės sritis: maistą ir gyvenamąją aplinką.

Apie tai, koks brangus (išteklių ir energijos jam pagaminti / užauginti prasme) yra kasdieninis mūsų vartojamas maistas kalbėjo Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čeponytė. JT duomenimis, net 1/3 viso pagaminto maisto yra prarandama (išmetama), o maisto atliekos ES kasmet sudaro net 88 mln. tonų. Tokie duomenys byloja, kad 28 proc. žemės yra naudojama tuščiai – išmetamam maistui užauginti. Daugiausiai (net 53 proc.) maisto atliekų susidaro namų ūkiuose, o statistiškai daugiausiai maistą švaisto 15–24 metų jaunimas. Paskaičiuota, kad vidutinis lietuvis kasmet išmeta ~60 kg maisto (ES mastu statistika dar nepalankesnė – europietis kasmet išmeta net 173 kg maisto). O maisto atliekos yra net trečioje vietoje pagal poveikį klimato kaitai.

Kas gi įtakoja maisto švaistymą ir kokia elgsena būtų atsakinga? Vieną pagrindinių maisto švaistymo priežasčių lektorė įvardijo klaidingą maisto prekių žymėjimą, dažnai suklaidaidinantį pirkėjus. Taip pat pažymėjo, kad racionaliau maistą naudoti padėtų pakuočių dydžių įvairovė, pirkinių planavimas, apgalvotas pirkimas, porcijų nustatymas ir kt. Taip pat dr. Z.Čeponytė atskleidė įdomų faktą, pasirodo  daugiausia vandens sunaudojama pagaminti šokoladui ir jautienai.

Aplinkosauginių pokyčių iniciatorius, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360“ vadovas Giedrius Bučas ne tik kalbėjo apie atsakingą vartojimą, bet tokią pasaulėžiūrą paliudijo savo gyvenimo būdu. Daug kas paties lektoriaus namuose yra atkeliavę, restauruota ir pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui iš jo vaikystės namų. Virtualus renginio būdas suteikė galimybę visai susirinkusiai prie ekranų auditorijai tiesiogiai pakeliauti po G. Bučo namus ir apžiūrėti įvarius jo aplinkoje įgyvendintus tvarios aplinkos pavyzdžius: šviestuvus, virtuvės lentynėles, durų rankenas ir kt.

Pasak G. Bučo, nors šiuo metu daug ką galime nusipirkti pigiai (dėl to namuose kaupiasi daiktų perteklius), galiausiai už tai turėsime sumokėti užterštos aplinkos bei vaikų sveikatos kaina. G. Bučas yra žinomas dėl jo inicijuotų žygių renkant ir rūšiuojant šiukšles ir taip piešiant vartotojo portretą (2019 m. aplink Kauną, o 2020 m. aplink Lietuvą).  Jo paties kuriamose dirbtuvėlėse Panemunėje jau galima susiremontuoti daiktą (yra įrankiai, meistras, padedantis tai padaryti). Tai ne tik ugdo atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką, bet ir stiprina šeimos ryšius (pavyzdžiui, į tokias dirbtuvėles atvykstant su šeimos nariais).

Aplinkosauginių pokyčių iniciatorius atskleidė mintyse jau brandinantis naują žygį – kelionę aplink Baltijos jūrą, kuri – viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų.
Renginys baigėsi nuotaikingu protmūšiu ‚Apie Žaliąją Europą – linksmai“, kuriame susirungė net 44 dalyviai. 5 geriausius rezultatus pasiekę protmūšio dalyviai buvo apdovanoti organizatorių ir Lietuvos vartotojų instituto įsteigtais prizais.

Kauno „Europe Direct“ informacija