• Pakalnių piliakalnis

Kelionė pradedama nuo Leliūnų miestelio apylinkių. Pirmoji stotelė – Pakalnių piliakalnis, kur iš 25 metrų aukščio galima matyti 8 Utenos rajono  bažnyčias ir Vidinksto ežerą. Kaip ir daugelis piliakalnių, šis turi savo atsiradimo legendą. Teigiama, kad patys žmonės supylė Pakalnių piliakalnį, o vieta, iš kur buvo imamos žemės piliakalniui, – dabartinis Vidinksto ežeras.

• Valiušio keramikos muziejus

Kelionė į svečius pas pirmąjį nepriklausomos Lietuvos puodžių karalių Vytautą Valiušį, kuris Leliūnuose įkūrė kol kas vienintelį Lietuvoje tokios apimties keramikos muziejų. Čia rasite apie 700 senosios ir naujosios keramikos pavyzdžių, virš 3000 sukauptų eksponatų, apie kuriuos šeimininkas išsamiai papasakos ir patiems lankytojams leis išbandyti puodų lipdymą ar žiedimą.

• Narkūnų piliakalnis

Narkūnų piliakalnis – kultūros paveldo objektas, pamėgtas archeologų, kurie per ilgus kasinėjimo metus aptiko net 800 įvairių radinių. Šiandien turistai sakosi čia jaučiantys jaukią senove dvelkiančio piliakalnio dvasią, o nuo jo atsiveria puikus Narkūnų apylinkių vaizdas.

Su šiuo piliakalniu ir ant jo kadaise stovėjusia pilimi siejamas Utenos miesto atsiradimas. Šiandien ant Narkūnų piliakalnio ir jo papėdėje organizuojamos šventės ir minėjimai, pritraukiantys vietos gyvnetojų ir keliautojų dėmesį. Eilinį savaitgalį siūlome ant piliakalnio pabūti ilgiau, pasisupti ant viršuje esančių supynių ir čia suorganizuoti šeimos pikniką.

• Vyžuonos-Užpaliai

Keliaujant link Užpalių miestelio, pravažiuojama pro Vyžuonos miestelį. Čia galima stabtelėti prie gotikinės, lotyniško kryžiaus plano Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios, o esant geram orui – atsigaivinti Balčių ežere.

• Šeimyniškių atodanga ir Šeimyniškių piliakalnis

Pervažiavus per Užpalių miestelį, Šeimyniškių kaime turistų dėmesio laukia 2 objektai. Čia verta pasivaikščioti po geologinį kūrinį – Šeimyniškių atodangą su konglomerato uola.

Konglomerato uola – retas, požemiuose iš molio ir akmenukų susidaręs luitas. Šis gamtos paminklas buvo netikėtai atrastas kasinejant žvyrą. Taip pat šios vietos panorama galima pasigrožėti užlipus ant Šeimyniškių piliakalnio. Čia archeologai atkasė įvairių keramikos radinių, kuriuos dabar galima pamatyti Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

• Sudeikiai

Sudeikiuose sustokime Alaušo ežero pakrantėje įsikūrusiame 5 gandrais vertinamame poilsio ir renginių centre ,,Alaušo slėnis“. Tai vieta, kur galima skaniai pavalgyti ir išbandyti įvairias pramogas: apžiūrėti apylinkes minant dviratį, žvejoti, nardyti, pasiplaukioti valtimi ar vandens dviračiu.

• Utena

Po vakarienės ir pramogų keliaujame link Utenos, įsikūrusios prie Dauniškio ežero. Čia kiekvieną vakarą vyksta muzikinio fontano pasirodymai. Dauniškio ežeras ir šokantis fontanas – didžiausios Utenos miesto pažibos.

• Nakvynė Vidų svečių namuose

Turistus poilsio kviečia Vidų svečių namai, nuo Utenos miesto centro įsikūrę vos už 5 minučių kelio. Svečiai čia apgyvendinami moderniai įrengtuose klasikinio stiliaus numeriuose su visais būtiniausiais patogumais už prieinamą kainą.

Kelionės maršrutas

• Utenos kraštotyros muziejus

Moderniame Utenos kraštotyros muziejuje galima susipažinti su senovės uteniškių gyvenimo būdu, papročiais, istorija ir amatais. Šiame muziejuje sukurta unikali atmosfera, tiksliai atkartoti vietos gyventojų namų kambariai, buvę prieš šimtą metų. Interaktyviame muziejuje galima liesti ir išbandyti uteniškių kadaise naudotus ar vis ar naudojamus daiktus, o išmaniųjų technologijų pagalba –  paklaidžioti po senąjį Utenos miestą.

• Vyžuonos parkas

Gražiausia miesto puošmena – parkai, kurių Utenos rajone yra septyni, o didžiausias – Vyžuonos parkas. Parke įrengta riedučių, dviračių, riedlenčių trasa, 7 tilteliai per Utenėlės ir Vyžuonos upes bei ilgi pėsčiųjų takai. Pasivaikščiojimas po šį prižiūrėtą ir išpuoselėtą parką – puikus laiko praleidimo būdas šeimai.

• Pietūs „Gervalyje“
  

  

Klykių kaime netoli Tauragnų verta sustoti Klykių ežero pakrantėje įsikūrusiame poilsio ir renginių centre „Gervalis“. Tai vieta, kur galima skaniai pavalgyti, pasivaikščioti po gražią centro teritoriją ir Klykių ežero pakrantę. Vykstantiems su mažyliais – čia įrengta žaidimų aikštelė, smėlio dėžė, supynės.

• Taurapilio piliakalnis

Nuo Taurapilio piliakalnio atsiveria panorama į giliausią Lietuvoje Tauragno ežerą. Legendose pasakojama, kad Lietuvoje atsiradus krikščionybei ant Taurapilio piliakalnio buvo pastatyta bažnyčia, kuri dabar slypi kalno viduje. Taip pat sklinda kalbos, kad šis piliakalnis viską mato ir viską girdi, o iš paslaptingo urvo naktį sklinda graži muzika.

• Tauragno ežero pakrantė

Tauragno ežero pakrantė – gamtos mylėtojų vasaros šventovė, kurioje susiburia šeimos su vaikais, draugai, žvejai ir keliautojai. Atvykus į poilsiavietę „Tauragno slėnis“ galima pasivaikščioti šlaitu nutiestais takais ir pasigrožėti Tauragno ežero platybėmis. Poilsiavietėje yra 3 pontoniniai tiltai su apžvalgos aikštelėmis, 3 lauko pavėsinės, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, vaikų žaidimų aikštelė.

• Triušiukų slėnis

Iš Tauragnų keliaukime į Saldutiškį, kur kelionę po Utenos rajoną užbaigiama triušiukų slėnyje. Čia galima susipažinti su daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių, pasigrožėti elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais. Vaikai galės išbandyti slėnyje esančias pramogas: jodinėjimą poniu, batutą, krepšinį, supynės, žaidimus smėlio dėžėje.

• Gelžbetoninių skulptūrų parkas

Po pasivaikščiojimo didžiausiame Utenos parke, nuvykime į Kuktiškėse įkurtą gelžbetoninių skulptūrų muziejų ir pasakų namelį „Drakono džiunglės“. Privačios sodybos gyventojai sukūrė atvirą muziejų, kuriame galima pamatyti apie 60 rankomis kurtų ir pasakų motyvais paremtų vienetinių skulptūrų iš gelžbetonio. Toje pačioje sodyboje yra vienintelis toks Europoje gyvulių tvartelis-namelis „Drakono džiunglės“. Namelio vidinės gelžbetonio sienos dekoruotos piešiniais, ornamentais ir eilėmis.

Kelionės maršrutas

• Šiluva

Kelionę po Raseinių kraštą pradedame nuo Mergelės Marijos apsireiškimu garsėjančio Šiluvos miestelio. Čia būtina apsilankyti Šiluvos aikštėje – sakralioje erdvėje, kuri pratęsia ir sujungia šventovės bažnyčias. Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika yra pirmoji katalikų bažnyčia Šiluvoje, garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiluvoje lankytojų žvilgsnį traukia aukštas, baltas, didingas Apsireiškimo koplyčios bokštas, kurio aukštis – 44 metrai. Ši koplyčia – vienintelis įgyvendintas ir iki mūsų dienų išlikęs architekto bei skulptoriaus Antano Vivulskio monumentalus architektūros kūrinys. Iki šių dienų manoma, kad šioje vietoje apsireiškė Mergelė Marija.

Taip pat Šiluvoje rasite paminklą, skirtą popiežiui Jonui Pauliui II. Kai 1993 m. popiežius Jonas Paulius II apsilankė Lietuvoje, vizito metu jis meldėsi ir Šiluvos šventovėje. 2008 m. minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo jubiliejų ir 15-ąsias popiežiaus vizito metines, buvo atidengta popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra.

Be viso to, Šiluvos miesteliui svarbus paminklinis kryžius prezidentui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jonas Žemaitis gimė Palangoje, bet vėliau kartu su tėvais atsikraustė gyventi į Raseinius. J. Žemaičio seneliai tuo metu gyveno Šiluvos valsčiuje, Kiaulininkų kaime. Jis dažnai lankydavosi Šiluvoje net ir po to, kai tapo karininku. 1942 m. Jonas Žemaitis dirbo Šiluvoje, kol galiausiai pasirinko partizano kelią. 1949 m. vasario 16 d. jis tapo faktiniu Lietuvos vadovu, 2009 m. LR Seimas suteikė jam Lietuvos prezidento vardą.

• Lyduvėnų tiltas

Šis tiltas yra unikalus inžinerinis statinys, neturintis jokio analogo Baltijos šalyse. Raseinių rajone esančio Lyduvėnų tilto aukštis – 42 metrai. Aukščiu jis lenkia tokius turistinius objektus kaip Anykščių lajų takas ar Labanoro girioje esantis aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje.

• Danutės piliakalnis

Danutės piliakalnis įtvirtintas pylimais ir grioviais. Šiuo metu piliakalnis apaugęs mišku, o užkopus atsiveria Lyduvėnų tilto panorama. Legenda byloja, kad ant piliakalnio kadaise stovėjusi pilis. Pilies kunigaikštytė Danutė, išleidusi savo mylimąjį į karą ir jo nesulaukusi, labai liūdėjo, o iš to kilo ir šios vietovės pavadinimas – Liūdžiuvėnai, Liūdavėnai, Lyduvėnai.

• Pažintinis takas „Maironio kelias“

Pažintinis takas „Maironio kelias“ driekiasi per gamtiniu požiūriu vertingas Dubysos regioninio parko vietoves, kuriose įrengti informaciniai stendai, lieptai per Luknę ir Lelyką. Ties Luknės slėniu pastatytas nedidelis medinis apžvalgos bokštas. Čia sudarytos galimybės lankytojams apžvelgti išskirtinį poeto Maironio aprašytą Dubysos kraštovaizdį.

• Nakvynė

Kadangi dienos nepakanka aplankyti žymiausius Raseinio krašto objektus, keliautojams rekomenduojama apsistoti nakčiai. Vienas iš dažniausių turistų pasirinkimų – „Karpynė“, kur galima apsistoti čia esančios klėties numeriuose.

 

 

 

 

 

 

Kelionės maršrutas

• Raseiniai

Raseinių mieste įsikūręs Raseinių krašto muziejus. Čia lankytojai ras šiuolaikiškas ekspozicijas, edukacinius užsiėmimus,  temines istori

nes, profesionalaus ir mėgėjų  meno parodas. Muziejuje taip pat organizuojamos mokslinės konferencijos ir  seminarai, susitikimai, valstybinių švenčių  ir  atmintinų datų minėjimai.

2012 m. miesto parkui suteiktas Maironio vardas. Maironio parke pastatyta skulptūra Lietuvos poeto, kunigo, teologijos daktaro Maironio garbei (skulptorius T. Gutauskas). Maironio parke yra įrengta krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės, galima prisėsti ir pasigrožėti parko fontanu. 2015 m. parke buvo atidengta skulptūra „Lūšis“.

Raseinių miesto kultūros vertybe ir vienas šio miesto simbolių laikytinas Magdės šulinys. Raseinių miestą ir Magdės šulinį išgarsino žymioji Maironio poema „Raseinių Magdė“. Legenda pasakoja, kad kažkada lenkų bajoras pagrobė gražuolę Magdę ir norėjo ją vesti. Iš sielvarto merginos tėvas padarė dukters statulą, kuriai iš akių pabiro ašaros, ir taip atsiradęs šaltinis. XX a. pirmoje pusėje šaltinio vanduo mieste buvo plačiai naudojamas. Dar prieš karą Raseiniuose dirbo moterys, kurios už mokestį išnešiodavo Magdės šaltinio vandenį po namus. Šiuo metu vanduo požeminiais latakais nuteka į miesto tvenkinius.

Čia taip pat rasite Raseinių Švč. Trejybės cerkvę, kuri buvo pastatyta dar 1870 m. miesto centre, buvusio pijorų vienuolyno vietoje, aukščiausioje miesto vietoje, dabartiniame Maironio parke. Cerkvės architektai – I. Dmitrijevas ir Kauno gubernijos architektas Edmundas fon Mikvicas.

• Edukacinė programa Biliūnuose „Kaštonai kūnui ir sielai“

Kaštonų respublikos savitumą pajusite vos pervažiavę 700 m ilgio kaštonų alėją su „Meilės medžiu“. Nepaisant amžiaus ir pomėgių, kiekvienas mielai pastumdys kaštonų šaškes nuo „Tinginio sosto“ ir žais kitus netradicinius žaidimus su kaštonais. Norėdami šiek tiek paįvairinti savo gyvenimą, būtinai  užsukite į Biliūnus. Nusilenkę kaštonams, rasite savo sėkmės talismaną, o Kaštonų respublikos gyventojai Jums padovanos laimingo gyvenimo receptą. Žaiskite gyvenimą!

Programa pritaikyta įvairaus amžiaus lankytojams. Būtina išankstinė registracija.

• Betygala

Betygalos piliakalniai garsėja savo panorama. Nuo jų giedrą dieną galima matyti Šiluvos koplyčios bokštą, Betygalos miestelio panoramą.

Čia taip pat rasite Betygalos kabantį tiltą per Dubysą – tai kabantis pėsčiųjų tiltas, anksčiau itin dažnai naudotas vietinių gyventojų susisiekimui.

Lelyko upelio atodanga (Lelykas) – nedidelis Dubysos intakas, besiraizgantis miškingomis ir kalvotomis Betygalos apylinkėmis. Lelyko srovė ties Betygala ardo stačius upelio krantus, o artėjant prie Dubysos atidengia per amžius susiformavusią kraštovaizdžio istoriją.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas. Betygalos miesteliui išskirtinumo suteikia P. Aleksandravičiaus sukurtas paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatytas vietos šaulių iniciatyva 1930 m.

• Pietūs „Senojoje Viduklės koldūninėje“

Čia gaminami rankų darbo, tradiciniai, kulinarijos paveldo fondo sertifikuoti Viduklės koldūnai. Nepaisant prabėgusių metų, koldūnų receptūra nepakito. Galima drąsiai teigti, kad tik čia paragausite ir įsigysite tikrų Viduklės koldūnų.

Kelionės maršrutas

• Krekenavos regioninio parko lankytojų centras
  

  

Technologiškai moderni ekspozicija „Nevėžio upės senvagių įvairovė“ lankytojus supažindins su Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteristika, senvagių susidarymo eiga. Kuo tikresniam įspūdžiui sudaryti pasitelkiamos ne tik išraiškingos iliustracijos, bet ir naudojami gamtos garsai bei kvapai. Ekspoziciją galima apžiūrėti savarankiškai arba su gidu.

Taip pat Krekenavos regioniniame parke įrengtas apžvalgos bokštas, kurio aukštis – 30 m, apžvalgos aikštelės aukštis – 25 m. Nuo bokšto atsiveria aplinkinės teritorijos maždaug 10 km spinduliu. Tolumoje matyti Krekenavos miestelis, mažosios bazilikos bokštai, buvusio Slabados malūno užtvanka, Krekenavos tvenkinys, miškų platybės, vietos ūkininkų sodybos.

• Paberžė

Sakralinis-istorinis kompleksas Paberžėje. 1863 m. sukilimo muziejuje įrengta sukilimo vado, kunigo Antano Mackevičiaus (1828–1863 m.), dirbusio Paberžėje 1855–1863 m., memorialinė ekspozicija, bylojanti apie jo vaikystę, būrio sukilėlių kovas, dvarininko Stanislovo Šilingo tremtį į Sibirą. Čia eksponuojami kunigo asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, priešmirtinis A. Mackevičiaus laiškas, sukilėlių ginklai, dokumentai.

1858 m. Paberžėje buvo pastatyta (stovi ir dabar) medinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia. 1966 m. į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas, kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Kunigas suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė kaimo kapinaites. Šventoriuje ir kapinėse jis pastatė originalių paminklų, klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje įkūrė unikalų bažnytinio ir liaudies meno muziejų.

• Skinderiškio dendrologinis parkas
  

  

Lietuvos viduryje, Žemaičių aukštumos ir Vidurio lygumos sandūroje, prie Šušvės vingių, žaliuoja Skinderiškio dendroparkas, užimantis 125 ha teritoriją ir suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas. Dendrologinio želdyno vardą gavo dėl jame tarpstančių iš įvairių pasaulio kraštų atgabentų egzotiškų medžių, krūmų, lianų, kurie paprastai auginami vien botanikos ir dendrologiniuose soduose. Čia auga 1 300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų, lianų. Parke įrengti apžvalgos bokšteliai, pavėsinės, suolai, informacinės rodyklės, aikštelė vaikams. Parko įkūrėjas – Kęstutis Kaltenis, 1993 m. apdovanotas Valdo Adamkaus premija. Lankymas yra nemokamas, o parkas atviras visą parą.

• Lietuvos geografinis vidurys

1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. pl. ir 23°54’r. ilg.). Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją. 2009 metais įrengtas naujas ženklas, ant akmenų pastatyta granito lentelė su iškaltomis geografinio vidurio koordinatėmis.

Kelionės maršrutas

• Mikalojaus Daukšos ąžuolas

Antrąją dieną rekomenduojama pradėti nuo seniausio Kėdainių miesto ąžuolo, kurio apimtis – 5,4 m, skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m. Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas, gimęs netoli Kėdainių, Babėnuose. M. Daukša – ryški lietuvių raštijos formavimosi asmenybė. Jis buvo švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, gimtosios kalbos teisių XVI a. gynėjas, vienas pirmųjų lietuvių literatūrinės kalbos kūrėjų, padėjęs pagrindus raštijai Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.

• Kėdainių senamiestis
  

  

Kėdainiai – vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų ir jaukų senamiestį, kuris laikomas valstybinės reikšmės urbanistiniu paminklu. Kėdainius puošia viena iš trijų Lietuvoje likusių miesto rotušių, XV a. gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia, Evangelikų reformatų ir Liuteronų bažnyčios, XVIII a. Šv. Juozapo bažnyčia, trys sinagogos.

Miesto svečiai turi galimybę pažinti Kėdainių istoriją, kurioje savo pėdsakus paliko net kelios tautos – škotai, žydai, rusai, lenkai, vokiečiai. Senamiestyje išlikęs istorinis gatvių tinklas, keturios prekybinės aikštės, nemažai vertingų XVII–XIX a. pastatų, turinčių renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų. Retas miestas Lietuvoje gali tuo pasigirti, todėl ne veltui Kėdainiai laikomi vienu iš gražiausių Lietuvos miestų.

Čia atvykusiems rekomenduojama aplankyti:

1. Didžiosios Rinkos aikštę
2. Radvilų mauzoliejų Evangelikų reformatų bažnyčioje
3. Arnetų namą
4. Senosios Rinkos aikštę
5. Šviesiąją gimnaziją
6. Daugiakultūrį centrą
7. Kėdainių krašto muziejų

Kelionės maršrutas

• Švėkšna

Švėkšna – buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis, žavintis nuostabia gamta, ir architektūros paminklais. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė, kurioje kiekvieną ketvirtadienį šurmuliuoja vietiniai prekybininkai. Miestelis garsus aukščiausia rajone – 65 metrų aukščio – dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis.

 

 

• Ventės ragas

Ventės ragas – ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelių. 1929 m. įkurta Ventės rago ornitologinė stotis kiekvienais metais sužieduoja apie 50–80 tūkst. paukščių. Ši iš pirmo žvilgsnio nedidelė ornitologinė stotis gali didžiuotis didžiausiomis paukščių gaudyklėmis visame pasaulyje. Lietuvos ir užsienio ornitologams Ventės ragas išlieka ir viena seniausių paukščių žiedavimo bei tyrimo stočių, į kurią atvykti svajoja daugelis paukščių stebėtojų.

Čia taip pat rasite Ventės rago švyturį (aukštis – 11 m.). Ventė pažymėta ne viename senųjų laikų žemėlapyje kaip pati pavojingiausia vieta ir „tikras visų laivininkų siaubas“, nes palei Ventės ragą driekiasi pavojinga akmenuota sekluma. Nuo švyturio viršūnėje esančios apžvalgos aikštelės galima matyti už 12–13 km Pietvakariuose esančią Nidą ir auksines jos kopas bei 8,5 km į Vakarus nutolusią Preilą.

• Pietūs Mingės kaime kavinėje „Mingės egzotika“

 

• Plaukimas laivu Mingėje – Lietuvos Venecijoje

Mingė – nedidelis, vos pusšimtį nuolatinių gyventojų turintis žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, Minijos upės žemupyje, Nemuno deltos regioniniame parke. Istoriniuose šaltiniuose jis minimas nuo 1540 m. Ilgainiui dėl upės Atmatos plukdomų sąnašų sausumos plotai didėjo, o kaimas atsidūrė atokiau nuo marių, todėl pagrindiniu vandens telkiniu tapo Minijos upė. Nuo 1601 m. čia veikė karčema, o maždaug po šimtmečio įkurta ir pradinė mokykla. Įdomu tai, jog kaime nebūta gatvių – susisiekimas vyksta upe valtimis, todėl Mingė dar dažnai vadinama Lietuvos Venecija.

• Rambyno kalnas

Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio – 46 m. Aukščiausioje kalno vietoje įrengta apžvalgos aikštelė. Piliakalnyje kadaise stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai. Apie piliakalnį detalesnių duomenų neišliko, nes jį Nemunas nuplovė dar iki XIX a. Iki šiandien išliko tik piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės apačia, apaugusi mišku, stačiu 40 m aukščio šlaitu besileidžiančiu į Nemuno slėnį.

• Smalininkų senovinės technikos muziejus

Senovinės technikos muziejus Smalininkuose pradėjo veikti 2004 m. Net keliolika metų eksponatų muziejui buvo ieškoma Klaipėdos krašte ir visoje Lietuvoje,  kurių iki šiandien sukaupta daugiau nei 22 tūkst. Šiame muziejuje demonstruojamos 34 senovinės gamybos technologijos ir 19 amatų: pradedant bitininkyste, baigiant geležies išgavimu iš balų rūdos.

Kelionės maršrutas

• Senovinių automobilių ir motociklų muziejus „Kubilkiemis“

Verslininkas Kęstutis Kubilius nupirko ir pertvarkė buvusios kepyklos pastatą ir jame įrengė muziejų iš ketvirtį amžiaus kauptos kolekcijos. Čia eksponuojama 30 automobilių, 40 motociklų, šimtai įvairių senienų (įrankių, rakandų, prietaisų). Visos transporto priemonės – senesnės nei 30 metų, dauguma jų pagamintos Sovietų Sąjungoje.

• Marijampolės geležinkelio stotis

Savo puošnumu ir įstabumu traukia kiekvieno praeivio akį, kadangi tai vienas iš gražiausių ir didelę architektūrinę vertę turinčių pastatų mieste. 1923 m. stotį projektavo inžinierius Edmundas Frykas. Kompozicijos ir stiliaus atžvilgiu stotis originali tarp šios paskirties statinių Lietuvoje. Stotis dviaukštė, su stambiu vietinio vandentiekio bokštu centre ir prišlietais vienaaukščiais bagažinės ir administracinių patalpų tūriais šiaurės pusėje.

• „Lietuvos cukraus“ muziejus

Muziejus įkurdintas viename iš autentiškų cukraus fabriko pastatų, kurie yra pripažinti Lietuvos kultūrinio paveldo vertybe. Daugelio dėmesį sukausto čia pat eksponuojami Suvalkijos istoriją menantys archeologiniai radiniai, į fabriką atkeliavę kartu su nukastais cukriniais runkeliais. 2017 m. muziejus pelnė „Patraukliausio turizmo objekto“ titulą.

• Butlerienės kačių kiemelis

Miestas garsėja ne tik savo pastatais ir istorija, bet ir kačių gausa. Viename iš Marijampolės senamiesčio kiemų buvo įkurdintos grafienės Pranciškos Butlerienės katės. Miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo.

• Beatričės Kleizaitės – Vasaris meno galerija

Netoliese, kitoje gatvės pusėje nuo P. Butlerienės kačių kiemelio, yra buvusi žydų sinagoga. Ši choralinė sinagoga mena ilgus šimtmečius trukusią žydų istoriją. Iškiliomis tinko rozetėmis, arkinėmis nišelių eilėmis ir Toro motyvais išpuošta sinagoga kviečia užsukti į vidų. Čia taip pat įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija.

• Lankomiausi miesto parkai

Keliautojai kviečiami užsukti bent į vieną iš lankomiausių miesto parkų, kurių čia yra trys:

Poezijos parkas

Miesto svečiai Poezijos parke ras atokvėpį ant plastiškų formų suolų, galės pasigrožėti želdynais, Javonio upeliu, fontanais. Pereinant iš vieno parko į kitą galima apžiūrėti meno kūrinį „Tekantis gyvenimas“, nutapytą ant senosios užtvarkos. Piešinys nupieštas atvirkščiai ir tikroji jo tvarka atsispindi tik vandenyje.

Vytauto Didžiojo parkas

Prieškario laikais pasišnekučiuoti ir atsipalaiduoti čia rinkdavosi dailiai apsirengusios ponios ir išvaizdūs ponai. Seniausias miesto parkas nors ir atnaujintas, tačiau išlaikęs prieškario dvasią, apsodintas parodomaisiais Sūduvos kultūros paveldo gėlynais, papuoštas trykštančiu fontanu ir visai šalia įsikūrusia vaikų žaidimo aikštele.

Marių parkas

Marių parkas lankytojus vilioja savo gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Marių parke buvo įgyvendintas projektas, kurio metu įrengta nauja poilsio zona marijampoliečiams ir miesto svečiams. Čia taip pat galima pasigaminti grilio skanėstų ir išbandyti jėgas vasaros sezonu atvirame „Splash Miami“ vandenlenčių parke.

• Nakvynė

Siūloma apsistoti nakčiai Marijampolės apylinkėse, kad į pažintį su kraštu būtų galima leisti ir kitą dieną. Rekomenduojama vieta – rezidencija „Grįžulo ratai“, nuo Marijampolės nutolusi vos 11 km atstumu. Viešbučio adresas: Naujoji g. 12, Kantališkiai.

Kelionės maršrutas

• Šunskų fazanynas
  

  

Šunskų fazanynas – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima susipažinti su Lietuvoje retai sutinkamais įvairių rūšių fazaninių paukščių šeimos porūšiais. Čia jų gyvena 17 rūšių, daugiau nei 100 paukščių. Taip pat čia galima pamatyti ir kitų dekoratyvinių paukščių – povų, povinių balandžių, perlinių vištų. Be fazanų čia sutiksite Hiustono voveres ir alpakas.

Fazanai – neatsiejamas Šunskų miestelio simbolis. Greta Šunskų fazanai buvo pradėti auginti dar 1970 m. Sovietmečio valdžios atstovai su savo svečiais mėgdavo šiose vietovėse rengti fazanų medžiokles. 2008 metais patvirtintame Šunskų herbe pavaizduoti trys auksiniai fazanai simbolizuojantys tris dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę, o juodos spalvos fonas simbolių kalboje įkūnija išmintį, išsilavinimą, bei derlingas žemes.

Dėl apsilankymo Šunskų fazanyne su edukaciniu pasakojimu rekomenduojame kreiptis tel. +370614 43086.

• Refleksoterapinis takas Šunskuose

Keliautojams rekomenduojama išbandyti refleksoterapinį taką Šunskuose, kurio ilgis net 88 metrai. Šis takas įrengtas pagal vokiečių filosofo, dvasininko Sebastiano Kneipo sveikatos filosofiją, kuri remiasi 5 elementų sistema: vienas iš elementų yra judėjimas, o einant pojūčių taku basomis kojomis reikia leisti savo kūnui pajusti, ką reiškia eiti skirtingais paviršiais. Tako pradžia – sintetinė futbolo maniežo danga, toliau – kelio „Via Baltica“ asfaltas, geležinkelio „Rail Baltica“ skalda, Marijampolės miesto senasis brukas. Nuo jo nužengus basomis pėdomis keliausite įvairiais natūraliais paviršiais, beje, vienas iš tako etapų – ekstremalus ruožas – stiklo šukės.

• Zuikių muziejus

Zuikių muziejus – vienintelis Lietuvoje ir antras pasaulyje zuikių muziejus, kuriame vyksta edukacinės programos vaikams. Muziejuje galima pamatyti apie 800 įvairiausių zuikių, kurių mažiausias – vos 1 cm, o didžiausias – 1 m. dydžio.  Čia organizuojami edukaciniai užsiėmimai įvairioms amžiaus grupėms, kurių metu galima nusifotografuoti zuikių fotoatelje, virtuvėje pagaminti zuikių meduolių, rankdarbių kambaryje – ­„miego zuikutį“.

Kelionės maršrutas

• Smiltynės Senoji perkėla

1945 m. buvo įkurta įmonė, kuri Senosios prieplaukos vietoje užsiėmė upių transportu. Vėliau veikla išsiplėtė ir buvo plukdomi ne tik keleiviai, bet ir kroviniai. Senoji perkėla, įgijusi savarankiško ūkiskaitinio administravimo statusą, palaipsniui sugrįžo prie pradinės ir svarbiausiosios funkcijos – užtikrinti susisiekimą per Kuršių marias.

Senosios perkėlos keltas į Smiltynę kelia tik pėsčiuosius ir dviratininkus (automobilius ir kitą transportą keltai kelia Naujojoje perkėloje). Didžiausią keleivių srautą sudaro poilsiautojai iš Lietuvos ir užsienio. Kadangi vasaros sezono metu keliasi ypač daug poilsiautojų, organizuojami papildomi reisai penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Kelto į Smiltynę bilieto kaina – 1 Eur.

• Delfinų pasirodymas „Saulės įlankoje“

Delfinai – šiltakraujai vandens žinduoliai, priklausantys dantytųjų banginių pobūriui. Delfinų jaunikliai, kaip ir žmogaus kūdikiai, gimę turi įkvėpti oro ir maitinasi mamos pienu. Šie gyvūnai įspūdingi: jų ilgis gali viršyti 3 metrus, o svoris – 300 kilogramų. Delfinai yra greiti ir stiprūs: pasiekia net keturiasdešimt penkių kilometrų per valandą greitį, nes jų kūnas aptakus, o oda išskiria mikroskopinius riebalų lašelius, kurie padeda lengviau slysti vandeniu.

Jūrų muziejuje delfinai gyvena nuo 1993 metų. Jie ne tik dalyvauja pasirodymuose, veda jauniklius, bet ir padeda vaikams terapijos programoje. Moksleiviai  edukacinių programų ir pamokų metu su šiais gyvūnais susipažįsta, taip mokydamiesi saugoti jūrą ir jos gyvastį.

Delfinus čia prižiūri kvalifikuotų specialistų komanda: veterinarijos gydytojai, biologai, treneriai. Muziejus priklauso Tarptautinei jūrų žinduolių trenerių asociacijai, Tarptautinei jūrų žinduolių gydytojų asociacijai ir  Europos jūrų žinduolių prižiūrėtojų asociacijai. Jūrų muziejus, skleisdamas informaciją apie retus ir nykstančius jūrų gyvūnus, kiekvieną moko juos pažinti, mylėti ir saugoti.

Bilieto kaina – 10 Eur.

• „Lietuvos Jūrų muziejus“

Kviečiame aplankyti šias ekspozicijas: „Gyvenimas jūroje – kitoks“, „Virtualu, bet tikra“, „Įdomus eksponatas“, „Kapitono skaitiniai“, „Jūros ABC“, „Padėkime kartu! Padėkime Baltijos ruoniams grįžti į tikruosius savo namus – jūrą“.

Bilieto kaina – 10 Eur.

• Klaipėdos senamiestis

Sugrįžus į Klaipėdos senamiestį, rekomenduojame apžvelgti šiuos turistų pamėgtus objektus:

Klaipėdos pilis arba Mėmelburgas – pilis Klaipėdoje, pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais prie Dangės žiočių buvo pastatyta medinė pilis. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a., praradusi savo strateginę reikšmę, buvo nugriauta. Šiuo metu išlikusiuose pilies bastionuose veikia muziejus.

Karinių ir kruizinių laivų terminalas atidarytas 2003 m. Tai vieta, kur atkeliauja didingi kruiziniai laivai ir buriuojasi miestelėnai bei miesto svečiai. Čia pastatyta skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“ – ranka mojantis berniukas su šuneliu, simbolizuojantis vaikystėje gimstančias svajones. Ši skulptūra sveikina visus į Klaipėdos uostą atvykstančius ir išvykstančius laivus.

Pilies tiltas – varstomasis tiltas per Danės upę Klaipėdoje. Pirminis tiltas buvo medinis, pastatytas 1826 m., ir pakeitęs iki tol veikusį keltą per Danę. Tuomet tiltas vadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. 1877–1878 m. perstatytas, o XX a. pradžioje, nutiesus tramvajaus liniją, pakeistas metaliniu. Po Antro pasaulinio karo, tiltas buvo atstatytas šiek tiek arčiau Biržos tilto (apie 50 metrų) ir pavadintas Pilies tiltu. Tilto konstrukcija yra išskirtinė – ji ne suvirinta, o sutvirtinta kniedėmis.

Pasukamas pėsčiųjų tiltas per piliavietės kanalą – technikos paminklas, tai vienintelis tokio tipo mechanizmas Lietuvoje. Pastatytas 1855 m., vadinamas „Grandininiu“ tiltas veikia ir šiandien. Pasukus tiltelį, laivai bei jachtos gali įplaukti ir išplaukti iš Pilies uosto. Tilteliui pasukti naudojama dviejų žmonių jėga.

Teatro aikštė – centrinė Klaipėdos senamiesčio aikštė, kurioje vyksta kasmetiniai Pilies džiazo festivalio, Jūros šventės renginiai, mugės. Aikštėje yra miesto simboliu laikoma Anikės skulptūra − paminklas Klaipėdos krašto poetui Simonui Dachui, sukūrusiam daina virtusią poemą „Taravos Anikė“ (Ännchen von Tharau). Taip pat aikštėje yra Dramos teatras, fachverkinės konstrukcijos pastatų.

Laikrodžių muziejus – Klaipėdos laikrodžių muziejus įkurtas 1984 m. Pagal savo specifiką tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Muziejuje eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos-rekonstrukcijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. 1999 m. įkurtas „Laikrodžių muziejaus švietimo centras“.

Bilieto kaina – 2 Eur.

Senojo pašto pastatų kompleksas pastatytas 1893 m. Kompleksą sudaro dviejų aukštų pašto įstaiga su mansardomis, abipus jos – du vienaaukščiai pastatai: buvę sandėliai, arklidė, patalpa karietoms laikyti. Pašto pastatų eksterjere sujungti trijų architektūros stilių – neogotikos, klasicizmo ir jugento – elementai. 42 m. aukščio bokšte sumontuoti koncertiniai varpai – tai didžiausias Lietuvoje karilionas. Kiekvieną šeštadienio ir sekmadienio vidurdienį skamba varpų muzika.

Šv. Jonų evangelikų liuteronų bažnyčia buvo pastatyta 1706 m. ir laikoma gražiausia Rytprūsiuose. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo visiškai sugriauta, dabar skvere esanti gyvatvorė ir prakartėlė žymi pamatų kontūrus. Buvusią bažnyčią šiuo metu ketinama atstatyti.

Laivas „Meridianas“ – vienas iš Klaipėdos miesto simbolių, buvęs mokomasis burlaivis, pastatytas 1948 m. Suomijoje, tarnavo Klaipėdos jūreivystės mokyklai ir buvo daugelio pokario laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas, 2014 m. laivas atnaujintas ir jame įrengtas restoranas.

 

 

 

 

• Rekomenduojama nakvynės vieta: Klaipėda

Kelionės maršrutas

• Vinetu kaimelis

Indėno Vinetu Pramoginė – Pažintinė Programa. Apsilankymo kaina – 5 Eur.

Puiki proga kartu su šeimos nariais trumpam pasiversti indėnais ir pajausti indėnų mistinę aplinką bei unikalumą, dalyvaujant indėno Vinetu pažintinėje-pramoginėje programoje.
Programa vyksta indėnų apeiginėje palapinėje „Tipi“. Programos metu veidai puošiami indėniškais simboliais, supažindinama su Amerikos indėnų istorijos etapais, jų kultūra, papročiais, ritualais, šokiais, buitimi, pristatomi indėnų ginklai ir trofėjai. Renginio metu vyksta įvairios ritualinės apeigos, šokami šokiai, naudojami indėniški muzikos instrumentai.

• Olando kepurė
  

  

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis arba klifas Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, kurį prieš 12–15 tūkst. metų suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio. Ši vieta yra intensyviai ardoma jūros. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai. Todėl taip vadinamame pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Jūrai ardant skardžio pagrindą formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, todėl XIX a. pr. pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada vieta žymima žemėlapiuose. Iš čia atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais.

Kelionės maršrutas

• Liškiavos vienuolynas
  

  

Piliakalnis su XV a. pradžios pilies bokšto liekanomis, alkakalnis, XVIII a. pradžioje statyta Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas su gausiais dailės paminklais. Liškiavos kultūros centras organizuoja pažintinę ekskursiją po bažnyčią, supažindinant su jos architektūra ir meno vertybėmis, aplankant bažnyčioje esančius rūsius su išlikusiais XVIII a. vienuolių dominikonų palaikais ir įrengtą liturginio paveldo ekspoziciją.

Rekomenduojama gidė Jacinta Goberienė. Rezervuoti ekskursijas tel. nr.  +370 671 88644. Kaina asmeniui – 5 Eur.

• Panaros vienuolynas / Pilnų namų bendruomenė

Yra toks kaimas Varėnos rajone – Panara, kuriame nėra jokių istorinių ar kultūrinių objektų, nėra ir pramogų, traukiančių turistus, tačiau kiekvieną dieną, o ypač savaitgaliais, čia važiuoja žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių valstybių. Visų šių atvykstančiųjų tiklas – Pilnų namų bendruomenė. Automobiliu nuo Merkinės važiuojant link Liškiavos, už keleto kilometrų yra rodyklė į kairę rodanti, kad iki Panaros kaimo – 5 km. Tolumoje pasirodžius Panaros kaimui iš žvyrkelio reikia išsukti į miško keliuką, prieš kurį stovi ne itin pastebima lentelė „Pilnų namų bendruomenė“. Miško keliukas atveda į buvusią ūkininko sodybą, kurios centre stovi medinė bažnyčia.

• Nakvynė

Rekomenduojama nakvynės vieta Nijolės Čepienės sodyboje (Mardasavo k., Merkinės sen., LT-65035 Varėnos raj. Tel. nr. +37062807314)

Kelionės maršrutas

• Musteikos

Musteika – etnografinis kaimas Dzūkijos nacionaliniame parke, Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje. Nuo Marcinkonių kaimas nutolęs maždaug 12 kilometrų į Pietus, nuo Kabelių – 4 kilometrus į Rytus. Kaimas išskirtinis tuo, kad čia yra vienas atokiausių kaimų Lietuvoje, ką vietiniai laiko dideliu privalumu –bėgant metams pavyko išlaikyti savastį ir tradicijas, mažai tepasikeitė ir senoji kaimo struktūra, medinės, autentiškos architektūros sodybos.

Prieš kelis metus Musteikos bendruomenės iniciatyva autentiškomis technologijomis buvo atkurta net 40 kaimo objektų, iš jų 11 – senosios pirkios. Musteika neatsiejamas nuo bitininkystės – čia veikia drevinės bitininkystės muziejus, įrengta daug kelminių avilių, drevėtų pušų, šalia kaimo driekiasi 1,5 kilometro senovinės bitininkystės takas.

• Kabeliai

Pro Kabelius teka Grūda, o ant jos intako sutvenktas Kabelių tvenkinys. Aplinkinių miškų masyvas, esantis Varėnos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, ribojasi su Baltarusijos Respublika. Druskininkų miškų urėdijos Kabelių girininkijos miškuose buvo pasodintas Pauliaus Širvio šilas ir Povilo Matulionio giraitė, auga trys drevėtos pušys.

• Čepkeliai
  

  

Čepkeliai – tai ne tik didžiausia Lietuvos aukštapelkė (5858 ha), bet ir žemapelkiniai viksvynai ir juodalksnynai, sausi kerpšiliai, pelkių salos ir ežerai. Vilkai ir lūšys, tetervinai ir kurtiniai, plačialapės klumpaitės ir vėjalandės šilagėlės – tai tik maža dalis iš daugiau kaip 4000 rūšių, sutinkamų šiame krašte.

 

 

 

• Marcinkonys
  

  

Zackagirio ir Grūdos santakoje bei prie Versminio ežero žmonės gyveno jau prieš kelis tūkstančius metų. Istoriniuose šaltiniuose ji minima jau 1637 m. Marcinkonys yra vienas iš didžiausių Lietuvos kaimų, kuriam pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė.

Ši gyvenvietė išaugo antroje XIX a. pusėje, nutiesus Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį. Nutiesus geležinkelį, pradėtas ir miškų kirtimas. 1914 m. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nutiesta 28,5 km ilgio siaurojo geležinkelio atšaka nuo Marcinkonių į Katrą, kuriuo dardėjo gražiausios girios pušys ir eglės. 1912 m. Marcinkonyse buvo įsteigta nedidelė grybų džiovinimo įmonėlė. Grybai ir uogos šio krašto žmonėms visais laikais buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

• Nakvynė

Rekomenduojama nakvynės vieta Nijolės Čepienės sodyboje (Mardasavo k., Merkinės sen., LT-65035 Varėnos raj. Tel. nr. +37062807314)

Kelionės maršrutas

• Zervynos
  

  

Zervynos – tai senasis Gudų girios miško saugotojų ir žvalgų kaimas, kurio apylinkėse gausu mezolito, neolito ir žalvario amžiaus stovyklų. Laisvo planavimo gatvinis 48 sodybų kaimas išlaikė XVIII–XIX a. susiformavusį planą ir architektūros savitumus. 8 sodybos – liaudies architektūros paminklai, o Zervynų ąžuolas ir pušų dravės – gamtos. Zervynų kaimas plačiai žinomas ir lankomas, apie jį buvo rašomos publikacijos, knygos. Čia filmuoti lietuviški filmai „Niekas nenorėjo mirti“ ir „Faktas“.

 

• Žiūrai

„Kur dabar Žiūrų kaimas, seniau buvo didelės pelkės, netoli jų gyveno žmogus, kuris turėjo daug žąsų. Jis jas kas vakarą gindavo namo ir sakydavo:

Žiur, žiur, žiur.

Kartą senis žąsų nerado. Išėjo ieškoti jo pati. Eina abudu ir barasi. Žmona rėkia:

Žiūrai, žiūrai ir nieko nematai.

Žmonės praminė senį Žiūru, o kaimą Žiūrais…“

• Ūlos akis

Gamtos paminklas, šaltinis „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, 8 metrai nuo kranto. Aukščio skirtumas tarp šaltinio ir upės – apie 4 m. Pačios „akies“ duburio ilgis – 4,4 m, o plotis – 3,4 m. Vandens gylis iki kylančios srovės permaišomo smėlio sudarančio „tariamąjį dugną“ yra 23 cm, o lazda smenga dar 1,22 m. Geologijos instituto mokslininkai, tyrinėję šio šaltinio vandenį, nustatė, kad jo temperatūra 8-9 C, o bendra mineralizacija 120, 47 mg/l. Tai gėlas minkštas, pagal cheminę sudėtį hidrokarbonato magninis kalcio vanduo, kuriame, lyginant su geriamojo vandens standartais, yra 1,3 karto daugiau mangano ir maždaug 2 kartu daugiau geležies. Šaltinio debitas yra 2 l/s, o per parą net 137,2 m3 vandens nuteka į Ūlą 67 m ilgio upeliu.

• Daugai

Pakeliui į Kauną galėsite išsimaudyti Daugų ežere.

Daugai – miestas Alytaus rajone, 22 km į rytus nuo Alytaus, prie Vilniaus–Alytaus magistralinio kelio. Iš visų pusių jį supa ežerai, didžiausias ir giliausias iš jų – Didžiulio (Daugų) ežeras. Norint jį apeiti, teks įveikti 42 km. vingiuotų ežero pakrančių, pusiasalių, įlankų. Daugų apylinkėse yra net 12 ežerų.

Kelionės maršrutas

• Kurtuvėnų regioninis parkas

Pažintis su Kurtuvėnų regioniniu parku pradedama buvusioje Kurtuvėnų dvaro sodyboje, kur dabar įsikūrusi regioninio parko direkcija, lankytojų centras. Poilsiautojams skirtos rekreacinės zonos prie Geluvos, Pašvinio, Bijotės ežerų ir Dubysos upės numatytos vietos renginiams. Sodyboje, pastatytoje ir įrengtoje pagal senąsias žemaičių tradicijas, veikia Jautmalkės gamtos centras, supažindinantis keliautojus su krašto gamta, senaisiais amatais ir tradicijomis.

Gražiausius parko kampelius patogu apžiūrėti keliaujant automobilių bei dviračių trasa. Pėstiesiems įrengti Juodlės, Jautmalkės ir Vainagių pažintiniai gamtos takai. Regioninio parko ežerai vilioja žvejus, o miškų takai – orientavimosi sporto mėgėjus.

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos jojimo paslaugų centras – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur vystomas profesionalus žirginis sportas bei žirginis turizmas. Čia organizuojamos jojimo trikovės ir ištvermės varžybos, žygiai žirgais, pažintinės-mokomosios programos, jojimo stovyklos.

• Žvėrinčius

Žvėrinčius įkurtas 1996 m. Ubiškės girininkijoje, siekiant supažindinti visuomenę su laukinių gyvūnų gyvenimu. Čia yra įrengtas 14,7 ha ploto miško aptvaras šernams, danieliams ir muflonams bei aptvertas 2,4 ha ploto miško sklypas vilkams. Žvėrinčiuje gyvena apuokai, lūšys, muflonai,  danieliai bei maška Timofėjus. Lankytojų patogumui stebėti laukinių gyvūnų gyvenimą pastatytos dvi apžvalgos aikštelės ir pavėsinė, regykla, įrengta žaidimų aikštelė vaikams, pastatytas ąžuolas su inkilais ir stendas su labiausiai Lietuvoje paplitusių žvėrių ir paukščių aprašymais.

• Telšiai

 

Legendos porina, kad Telšius įkūrė žemaičių didvyris Džiugas Telšys. Telšiai – lyg Roma, įsikūrusi ant septynių kalvų. Raginame turistus apkeliauti visomis kalvomis, o gal jų rasite dar daugiau?

Ar žinojote, kad tik Žemaitijos sostinėje Telšiuose galima pamatyti daugiausia meškos simbolių Lietuvoje? Atraskite mažąsias Telšių miesto puošmenas ir Masčio ežero išpuoselėtą pakrantę.

• Žemaičių Kalvarija

Garsioji Žemaičių Kalvarijos šventovė tapo Vakarų Lietuvos piligrimų centru ir tokiu išliko iki šiandien. 1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą. 2006 m. spalio 8 d. stebuklingasis švč. Mergelės Marijos paveikslas vainikuotas popiežiaus Benedikto XVI pašventintomis karūnomis, jam suteiktas Krikščioniškųjų šeimų Karalienės titulas. 2007 m. Žemaičių Kalvarijos šventovė tapo vienu iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio objektų.

• Barstyčių akmuo

Barstyčių (Puokės) akmuo. Tai didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m., aukštis – 3,6 m., plotis – 7,5 m. Akmuo sveria apie 680 tonų.

• Nakvynė

Rekomenduojama nakvynės vieta – Mortos Mikašauskienės kaimo sodyboje prie Platelių ežero.

Kelionės maršrutas

• Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Kiekvieno žmogaus pasivaikščiojimas – individualus išgyvenimas. Vieni žmonės eina labirintu, kad išvalytų savo protą ir mintis, kiti – užsidavę klausimą ar turėdami kokį rūpestį. Laikas, praleistas centre, skiriamas atsakymams gauti, apmąstymams, meditacijoms, maldoms, savo vidinio pasaulio suvokimui. Kartais jūsų pasivaikščiojimas gali būti gydomasis, kartais – duoti gilų, išmintingą potyrį arba gali būti tik malonus pasivaikščiojimas jūsų kūnui, o dvasiai – duoti tai, ko jūsų materialus kūnas dar nesugeba suprasti. (Jurgos ir Antano, šio parko įkūrėjų, mintys)

Kviečiami visi išbandyti vaikščiojimo po augalų ar figūrų labirintus poveikį savo kūnui ir sielai ar tiesiog pabūti gamtos tyloje ir ramybėje.

• Paplatelės pažintins takas

Pėsčiųjų takas (2,3 km) yra Žemaitijos nacionaliniame parke, rytinėje Platelių ežero pakrantėje. Takas vingiuoja miškais apaugusiomis kalvomis, Sultekio tvenkinio pakrantėmis. Jam žaismingumo suteikia medinės skulptūros, o iš apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į tvenkinį ir jį juosiančius spygliuočių miškus.

• Nakvynė

Rekomenduojama nakvynės vieta – Mortos Mikašauskienės kaimo sodyboje prie Platelių ežero.

Kelionės maršrutas

• ŽNP direkcija

Platelių lankytojų centre yra puiki galimybė susipažinti su žemaičių kalba. Visi plateliškiai kalba tik žemaitiškai ir kiekvienam atvykėliui praverstų žinoti vieną kitą žodį žemaičių tarme. Nes „tūlas“ žemaitis, paklaustas kelio, tik žemaitiškai pareikš: „Tėisee, tėisee, i rinki ir į dešinee“. O ką tai reiškia – ne kiekvienam bus aišku. Todėl apsilankiusieji Platelių lankytojų centre žaidimų forma galės išmokti įvairių žemaitiškų žodžių ir posakių. Ekspozicijoje įrengta 50 magnetinių žemaitiškų-lietuviškų žodžių dėlionė bus smagi mokomoji priemonė.

• Platelių dvaras

Platelių dvaras ilgą laiką priklausė Oginskiams. Išlikę kai kurie Platelių dvaro sodybos (XVII a. 2-oji pusė) pastatai: daržovių rūsys, jauja, oficina, arklidės, svirnas. Sodybą supa 6,32 ha parkas, kuriame yra 3 gamtos paminklai, iš kurių žymiausias – Raganos uosis, didžiausias uosis Lietuvoje (kamieno apimtis 7,2 m, aukštis 32 m). Dvaras kūrėsi ant Dvaro kalvos XVI a., bet XVII a. sudegė. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. Platelių dvaras priklausė Šuazeliams, jie čia pastatydino prašmatnius rūmus. Nuo to laiko, kai Platelių dvarą pradėjo administruoti Žemaitijos nacionalinis parkas, jame veikia ekspozicijos bei parodos.

2012 metais dvaro svirnas bei arklidės buvo rekonstruotos ir juose įrengtos šiuolaikiškos ekspozicijos. Svirne veikia gamtos, dvaro istorijos, senovės, etnografijos ekspozicijos, parodų salė; arklidėje – Užgavėnių muziejus.

XIX a. II pusėje liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. atnaujintos Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicijos, naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė.

XIX a. II pusėje istorizmo laikotarpio „plytų stiliaus“ arklidėje įkurtas pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė, daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių „lėčynų“.

• Siberijos apžvalgos bokštas

Iš Platelių galima nukeliauti iki Beržoro bažnytkaimio, pakeliui užlipant ant Cidabro kalno esančio apžvalgos bokšto (15 m aukščio). Iš bokšto matyti Platelių ir Beržoro ežerai, Siberijos pelkė – viena vertingiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke, paskelbta telmologiniu draustiniu, taip pat Beržoro kaimas, pietinė Platelių miestelio dalis, Liepijų miškas.

• Oginskių rūmai Plungėje

Lietuva turi savo Versalio rūmus – Plungės Oginskių rūmuose lankėsi ir Čiurlionis…

Plungės dvaro sodyba istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI-ojo amžiaus. Bėgo dešimtmečiai, keitėsi rūmų savininkai, tačiau Plungės dvaro sodyba suklestėjo, kai ją įsigijo kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis. Dabar šie rūmai vadinami žemaičių Versaliu.

Kelionės maršrutas

• Smardonės šaltinis
  

  

Likėnuose esantis mineralinio vandens kurortas garsėja čia tekančio šaltinio gydomosiomis savybėmis. Smardonės šaltinis yra respublikinės reikšmės hidrogeologinis paminklas. Jis trykšta silpnai banguotoje lygumoje iš karstinės įgriuvos. Dėl karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį jau labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Tai didžiausias Lietuvoje karstinės kilmės sieringas šaltinis, kurio vanduo naudojamas vonioms, gydomajam purvui praskiesti, pavargusioms ir skaudančioms rankoms ir kojoms, taip pat akims plauti ir tiesiog gurkšnoti.

 

• Karvės ola
  

  

Pati žymiausia ir didžiausia smegduobė – Karvės ola. Tai žinomiausias ir geriausiai ištirtas geologinis gamtos paminklas Šiaurės Lietuvoje – apskritos formos, piltuviška karstinė smegduobė, kuriai apie 200 metų. Jos skersmuo 10–12 metrų, gylis – apie 12,6 metrai Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 metrų gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 metro gylio požeminis ežeriukas. Anot geologų ir speleologų, Karvės ola dar aktyviai vystosi. Jos urvų ilgis, smegduobės forma, kitos ertmės nuolat kinta. Legenda byloja, kad kažkada šioje vietoje prasmego karvė – prie uolos liko tik grandinės galas.

 

 

 

 

• Kirkilų apžvalgos bokštas
  

  

Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį.  Bokšto aukštis – beveik 32 metrai. Iš bokšto apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabūs vaizdai – 30 vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais, kurių skersmuo – apie 35 m  ir daugiau. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.

 

• Kirkilų pramogų parkas

Naujai atidarytas tikras šeimų rojus nustebins ne tik mažuosius, bet ir paauglius bei jų tėvus. Greta mažiausiems taip patinkančių gigantiškų batutų, čia lauks mini golfas ir pažintinis paukščių takas, o pramogų komplekso vinis – gravitacinis namas su erdvėmis, kuriose bus galima pasijusti nesvarumo būsenoje. Nuo liepos 1 d. šalia parko lankytojams atsivers kanapių labirintas.

• Restoranas „Alaus kelias“ ir Rinkuškių alaus darykla

Alaus  restorano meniu – išskirtinis visame Šiaurės Lietuvos regione. Čia tiesiog būtina paragauti gurmaniškų patiekalų su natūraliai brandintu alumi. Restorano interjero puošyba mena Biržų krašto istoriją – jo sienas puošia 1654 m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio piešinys, kuriame puikiai matyti Rinkuškių kaimas, tuomet priklausęs garsiajai Radvilų giminei. Restorano dekoravimui panaudoti šio krašto geologiniai turtai – klintys ir dolomitas.

Pažintinės ekskursijos po alaus daryklą metu sužinosite kaip daromas alus: nuo salyklo sumalimo iki etiketės užklijavimo ant butelio. Išsiaiškinę, kas yra misa bei saladinas, keliausite į muziejų, kuriame pamatysite, nuo ko „Rinkuškiai“ pradėjo savo veiklą 1991 metais. Taip pat stabtelėsite prie senovinės autentiškos klėties ir sužinosite, kokių aludarystės tradicijų laikydavosi aludariai, darydami alų prieš daugybę metų.

Daugiau informacijos apie ekskursijas ir programas lankytojams.

• Biržų pilis
  

  

Biržų tvirtovė drauge su piliaviete yra vienintelis toks Lietuvoje archeologinis-architektūrinis paminklas. Pilis stovi Biržų miesto centre ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Pilies-bastiono kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų ir gynybinių statinių liekanos. Vidaus interjeras išpuoštas tapybos darbais, reljefais, skulptūromis. Kunigaikščių Radvilų XVII amžiuje statytoje tvirtovėje šiandien įsikūręs muziejus „Sėla“, kuriame veikia 25 ekspozicijų salės. Tai kone labiausiai turistų ir miesto gyventojų lankoma vieta.

 

 

 

• Pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą
  

  

Į Astravo dvarą (jo prieigos šiuo metu remontuojamos) vedantis ilgiausias (525 m ilgio) Lietuvoje pėsčiųjų tiltas nutiestas per seniausią Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą, kuris susidarė užtvenkus Apaščios ir Agluonos upes, kurios patikimai saugojo Biržų pilį iš šiaurinės pusės. Keliaudami tiltu lankytojai gali pasidžiaugti ramybe ir pasigėrėti Biržų peizažu iš ežero pusės.

• Eko Basų Kojų Parkas

Išsiilgusiems gamtos ir natūralumo verta pasivaikščioti basomis kojomis per juodžemį, pjuvenas, žvyrą, smėlį, kankorėžius. Šis masažas, gražios gamtos ir tyro oro apsuptyje bus puikus šeimos nuotykis. Tenka pereiti ir melioracijos griovį, vėliau pakilti mediniu tilteliu į viršų ir staigiai nusileisti. Smagu po aštrių akmenukų pereiti paprasčiausiu smėliu ar netgi žvyru. Pailsus, tako viduryje galima prisėsti ant suoliuko ir atsikvėpti. Tako ilgis – apie 1 km.

• Biržų kempingas

Puiki vieta poilsiui po turiningos dienos, praleistos Biržuose ir Biržų apylinkėse. Čia galėsite apsistoti savo palapinėse ar kemperiuose. Kempinge galite išsinuomoti irklentę ar valtį ir pasiplaukiodami Širvėnos ežeru atsisveikinti su diena.

Kelionės maršrutas

• Trakų pilis
  

  

Trakai žavi savo unikaliu ežeringu kraštovaizdžiu bei viduramžiais statytu, praeitame amžiuje iš griuvėsių prikeltu pilių kompleksu. Senųjų Trakų, Naujųjų Trakų pusiasalio bei salos pilys – tai reprezentacinė krašto kortelė, kuri šiandien atspindi ne tik materialų architektūrinį, bet ir dvasinį Lietuvos tautos paveldą. Juk besikuriant Lietuvos valstybei Trakai buvo vienas svarbiausių politiniu ir kariniu požiūriu miestas.

XIV–XV a. vienoje iš daugelio Galvės ežero salų įkurdinta pilis yra strategiškai itin patogioje vietoje, ją iš visų pusių saugo vanduo. Įdomu tai, kad statant Trakų salos pilį, ežero vandens lygis buvo beveik 2 metrais aukštesnis už dabartinį!Dabartinė sala anuomet buvo trijų atskirų mažų salelių grupė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pradėtą statyti pilį užbaigė jo sūnus Vytautas. Jis kiek pakeitė – sustiprino ir modernizavo – pradinį planą. Buvo pastatyta nauja gotikinė plytinė pilis, originaliai suderinus gynybinę ir rezidencinę paskirtį. Nuo 1409 m. Vytautas Didysis čia perkėlė valstybės sostinę, kurioje buvo saugoma Lietuvos Metrika bei valstybės iždas. Akmeninė raudonomis plytomis apdailinta iškili pilis ilgą laiką buvo didžiųjų Lietuvos kunigaikščių rezidencija, kultūrinis traukos centras. Šioje pilyje 1430 m. spalio 27 d. Vytautas ir mirė.

Trakų salos pilis – paprastumu bei kukliu puošnumu alsuojantys statiniai – išreiškė pažangiausias XV a. fortifikacijos (gynybos įtvirtinimo) idėjas. Ji laikoma viduramžių gynybinės architektūros šedevru, vienintele vandens pilimi Rytų Europoje.

Visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai gyveno Trakų salos pilyje. Tik Žygimantas Augustas nutraukė šią tradiciją, pasistatydindamas rūmus Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje.

1951 m. pilies teritorijoje buvo pradėti plataus masto tyrinėjimai, o 1962 m. restauruotuose rūmuose įsikūrė Trakų istorijos muziejus. Be nuolatinės muziejaus ekspozicijos pilies kiemuose ir menėse organizuojamos įvairios parodos, konferencijos, muzikiniai festivaliai bei spektakliai. Jau tradicija tapo pilies kieme rengti Senovės amatų dienas, Vytauto Didžiojo istorinius vakarus ir kt. Be to, siūlomos edukacinės programos vaikams ir suaugusiems. Kaip ir senovės laikais, Trakų salos pilyje lankosi oficialios užsienio valstybių delegacijos, čia priimami karaliai, prezidentai, ministrai, ambasadoriai.

• Galvės ežeras

Galvės ežero pavadinimą senieji krašto gyventojai sieja su žodžiu „galva“. Sakoma, kad ežeras kasmet pareikalauja bent vienos galvos, kitaip tariant – gyvybės. 370 hektarų plote telkšanti Galvė išsiskiria salų ir salelių gausa.

Galvėje iškilusi net 21 legendomis ir padavimais apipinta sala. Kalbama, kad Pirtsalėje būdavo „užkuriama tikra pirtis“ įvairiems prasižengėliams, o Raudų saloje – apraudami myriop pasmerkti trakiečiai.

• Senoji kibininė
  

  

Apsilankę Trakuose nepamirškite užsukti į seniausią kibininę mieste simbolišku pavadinimu „Senoji kibininė“. Tradicinio karaimų stiliaus pastatas su žaliomis langinėmis veikia jau nuo 1969 metų. Tiesa, kibininė atstatyta jau trečią kartą, tačiau iki šiol čia branginamos karaimų, totorių, lietuvių tradicijos: kepami kibinai, moliniuose indeliuose gaminamas „Senolių“ troškinys, verdami skaniausi cepelinai, kepami bulviniai blynai, žemaičių blynai, vėdarai, čia rasite ir raugintų kopūstų sriubos duonos kubilėlyje ir tradicinių šaltibarščių, atsigaivinsite mūsų gamybos duonos gira arba tradicinių kmynų gėrimu.

Kibininės virtuvė gali pasigirti kibinų įvairove bei lietuviškais patiekalais, patvirtintais Europos kulinarinio paveldo, todėl be kibinų su aviena, jautiena, kiauliena, vištiena, daržovėmis ar varške, lankytojai gali mėgautis didžkukuliais, bulviniais blynais, koldūnais ir kitais karštais lietuviškais mėsos ar žuvies patiekalais.

Restoranas labai mėgstamas užsienio turistų dėl savo autentiškumo, plataus asortimento tradicinių patiekalų ir galimybių priimti vienu metu net iki 300 žmonių. Lauko terasa vasaros metu talpina, net iki 400 žmonių.

• „Velnio duobė“

Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Beje, Velnio duobė (arba Velniaduobė) yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta.

Velnio duobė žioji giliai miške, Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje, Aukštadvario regioniniame parke. Šis kraštas turi seną ir savitą istoriją bei kultūrą. Pirmieji žmonės čia pradėjo kurtis 3–2 tūkstantmetyje pr. Kr.

Be svarbių archeologinių paminklų, medinių pilių ir piliakalnių, pilkapynų, senovės gyvenviečių, teritorija išsiskiria itin vaizdingu reljefu. Šioje aukščiausioje Dzūkų aukštumos dalyje gausu kalvelių, klonių, įdubų, kalvagūbrių ir ežerų. Už 4 km nuo Velnio duobės stūkso aukščiausia – Gedanonių – kalva. Verknės ir Strėvos aukštupiai – tai tiesiog unikalus gamtos lobynas! Šia lankytojams atvira valstybinės reikšmės teritorija rūpinasi Trakų miškų urėdija.

Lietuvoje daug gilių įdubų. Piltuvo formos Velnio duobė – pati giliausia, apie 40 metrų gylio. Viršuje ji taisyklingai apskrita ir net 200 metrų skersmens. Duobės dugne durpių sluoksnis siekia apie 10 m, taigi bendras gylis būtų apie 50 metrų. Manoma, kad senovėje ši duobė buvusi dar gilesnė.

Velnio duobės paslapčių takas veda apačion, kur telkšo 60 metrų skersmens pelkė. Vasarą gal ir norėtųsi po ją pabraidžioti, bet nepatartina, – mat pelkė labai klampi ir pavojinga. Manoma, kad pelkė požeminiais kanalais susisiekia su netoliese esančiais giliais Škilietų ežerėliais. Pasakojama, esą velnio į duobę įvilioti ir prasmegę gyvuliai po kurio laiko išplaukdavę viename iš tų ežeriukų. Legenda byloja, kad šiose apylinkėse guli milžino skeletas. Jo burna – tai Velnio duobė, akys – Škilietų ežerai, o nosis – Pamiškės piliakalnis.

Pelkėje ir ją supančiose priemolingose kalvose žaliuoja augimo anomalijų turintys medžiai. Paaiškinti šį keistą gamtos reiškinį bando ne vienas specialistas. Mokslininkai tvirtina, kad prie Velnio duobės fiksuojami energinio lauko nuokrypiai. Bet kokiu atveju tai vieta, kurioje susikerta stiprūs geologiniai biolaukai. Apsilankę Velnio duobėje ir ypač nusileidę į jos dugną žmonės tvirtina patyrę keistų pojūčių.

Kelionės maršrutas