Gegužės 9 d. Kauno kolegijos Technologijų fakultete vykusi mokslinė-praktinė konferencija „Inovacijų taikymas technologijose 2024“ pritraukė dėmesį penkiais įkvepiančiais pranešimais, kurie suteikė vertingų įžvalgų apie technologijų ir inžinerijos ateitį. Konferencijos metu diskusijos vyko penkiose mokslinėse sekcijose: Interaktyvios medijos ir technologijos, Informacinės sistemos ir technologijos, Agroinovacijos ir maisto technologijos, Gamybos inžinerija ir automatizavimas bei Geodezija ir trimatės technologijos, kurias moderavo ir patarimais dalijosi patyrę tyrėjai.

Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, UAB „Elinta Robotics“ direktorius Aurelijus Beleckis atkreipė dėmesį į robotikos tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Pramonės revoliucija ir robotizacija nuolat kelia diskusijas ir iššūkius dėl jų poveikio žmonijai. Nors kai kas robotus mato kaip grėsmę, tačiau daugelis mano, kad tai yra labiau pagalbininkas nei grėsmė. Robotizacija pramonėje žymiai padidina gamybos efektyvumą ir kokybę. Automatizuotos gamybos linijos ir robotai atlieka nuobodų, fizinį darbą, paliekant žmones koncentruotis į sudėtingesnes užduotis, tokias kaip dizainas, inžinerija ir procesų valdymas. Taip pat robotai padeda sumažinti klaidų ir nelaimingų atsitikimų riziką darbo vietoje. Nepaisant to, kai kuriems žmonėms nerimą kelia darbo vietų praradimo tikimybė dėl robotizacijos procesų. Tačiau anot A. Beleckio, istoriškai robotai pramonėje dažniausiai sukūrė naujas darbo vietas, o ne jas panaikino. Tai yra dėl to, kad robotų gamyba, priežiūra ir programavimas taip pat reikalauja žmogiškos darbo jėgos. Be to, didesnis gamybos efektyvumas gali leisti įmonėms išplėsti savo verslą ir
sukurti daugiau darbo vietų kitose sferose, tokiose kaip inžinerinis projektavimas, programavimas ir technologijų plėtra.

Taigi, nors pramonės revoliucija ir robotizacija neabejotinai keičia darbo aplinką, jų poveikis daugiausia yra teigiamas. Tai suteikia galimybę žmonėms naudoti technologijas kaip pagalbininkus, padedančius kurti inovacijas ir tobulinti gyvenimo kokybę. Svarbiausia yra tinkamai tvarkyti šią perėjimo fazę, kad būtų išvengta neigiamų padarinių ir būtų pasinaudota visomis teigiamomis galimybėmis, kurias siūlo pramonės revoliucija.

A. Beleckis perspėjo apie nuolatos didėjantį inžinerinių specialybių poreikį, tuo pačiu akcentuojant Europos atsilikimą robotikos srityje lyginant su Azijos šalimis, ypač Kinija. „Lietuvoje susiduriama su dideliu inžinierių trūkumu, kuris gali kelti pavojų spartesniam šalies technologiniam vystymuisi“ pabrėžė A. Beleckis.

Konferencijoje pranešimą apie bepiločių orlaivių naudojimą žemės, miškų ūkio ir statybų sektoriuose pristatęs sertifikuotas Pix4D programinės įrangos instruktorius-ekspertas, bepiločių orlaivių mokymų ir technikos specialistas Justas Pirinauskas (UAB „Agrodronas“), subtiliai paaiškino dronų panaudojimo galimybes ir jų populiarumo augimą įvairiose srityse, ypač žemės ūkyje ir statybose. Jo kalboje atsispindėjo problemų sprendimų ieškojimas pasitelkiant modernias priemones, pabrėžiant technologijų svarbą ne tik versle, bet ir kasdieniame gyvenime.

Dronų arba bepiločių orlaivių naudojimas žemės ūkyje sparčiai tampa svarbiu įrankiu moderniems ūkiams. Šie technologiniai stebuklai gali labai palengvinti ūkininkų gyvenimą, pavyzdžiui, jų galimybė greitai ir efektyviai apžiūrėti didelius laukus bei identifikuoti problemas. Seniau ūkininkams reikėdavo skirti daug laiko ir pastangų norint fiziškai apžiūrėti kiekvieną plotą. Dabar, naudojant dronus, tai gali būti padaryta greičiau ir tiksliau, taupant brangų laiką ir energiją. Be to, dronai padeda ūkininkams sekti ūkio produkcijos būklę viso augimo sezono metu. Anot J. Pirinausko, šiuo metu dronų technologija žemės ūkyje dažniausiai naudojama purškimui, sėjai ir kartografavimui. „Purškimas dronu yra itin ekonomiškas sprendimas. Bepiločių orlaivių manevringumas leidžia pilotui aptarnauti izoliuotas ar sunkiai prieinamas vietas. Kartu su iš oro daromomis geodezinėmis nuotraukomis, mūsų dronus galima naudoti dideliuose laukuose arba specifinėse zonose, pastovia ar kintama norma apdoroti lauką tirpalu arba biriu preparatu“ teigia J. Pirinauskas.

Tęsiant pažangiausių inžinerinių ir technologinių priemonių taikymo pramonėje tematiką, konferencijos dalyviai turėjo progą susipažinti su Baltijos regione labiausiai robotizuotu ir automatizuotu gamybos kompleksu – 50 000 m 2 ploto baldų gamybos įmone „Inno Line“, priklausančia „SBA Home“ grupei, 2022 metais įsikūrusia SBA industrinių inovacijų slėnyje šalia Klaipėdos, kurią pastatyti truko 12 mėnesių. UAB „Inno line“ technikos skyriaus vadovas Marius Viršilas pranešimo metu prisiminė gamyklos statybos iššūkius pandemijos metu, pristatė pagrindinę įmonėje gaminamą produkciją, gamybos našumą, robotizacijos intensyvumą ir kt. Pasak M. Viršilo „Tvarumas ir aplinkosauga – viena iš „Inno Line“ bei visos SBA grupės strateginių krypčių. Veikloje labai griežtai laikomės standartų, perkame medieną tik iš atsakingai valdomų miškų. Visas gamybinis ir administracinis pastatas šildomas nuo įrangos generuojamos šilumos. Kadangi gamybos procese sunaudojame didelį kiekį elektros energijos, ant gamyklos stogo įrenginėjame 3,5 MW galios saulės jėgainę, kuri skaičiuojama, turėtų tenkinti daugiau negu 30% energijos poreikio. Beje, saulės jėgainės statyba buvo numatyta dar pastato projektavimo stadijoje“. Be to, kad įmonė turi strateginius įsipareigojimus aplinkai, tvarumui, stiprios bendruomenės kūrimui, dėmesiui darbuotojams ir lygioms galimybėms, UAB „Inno line“ padeda išsaugoti ir bičių ekosistemas. „Įmonės teritorijoje įkurdinome ir prižiūrime avilius“ pranešimą užbaigė M. Viršilas.

Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maisto ir agrotechnologijų katedros docentė, Maisto technologijų studijų programos dėstytoja, biomedicinos mokslų daktarė Jurgita Mikašauskaitė-Tiso skaitė pranešimą apie alternatyvius mėsos auginimo būdus, jų privalumus ir iššūkius. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama mėsos auginimui mėgintuvėliuose. Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais, ji pabrėžė būtinybę ieškoti naujų tvaraus maisto gamybos būdų, atsižvelgiant į besikeičiančias vartotojų preferencijas ir aplinkos iššūkius.

„Nors šiuo metu mėgintuvėliuose auginama mėsa dar nėra prieinama parduotuvėse, šios technologijos plėtra sparčiai vyksta. Kelios kompanijos jau vykdo tyrimus ir vysto šią technologiją, ir manykime, kad ateityje mėsos auginimas mėgintuvėliuose taps vis labiau paplitusi praktika. Tačiau, kol mėsos auginimas mėgintuvėliuose taps plačiai prieinamas, reikės išspręsti kylančius technologinius, teisinius ir visuomeninius iššūkius. Nepaisant to, ši inovacija yra žingsnis į priekį siekiant tvarios ir etiškesnės maisto gamybos ateities. Vis dėlto, turime pripažinti, kad kol kas tai yra itin brangi ir kontraversiškai vertinama technologija, reikalaujanti papildomų tyrimų ir inovacijų, todėl gali būti, jog prireiks ir keleto dešimtmečių, kol mėsos auginimas mėgintuvėliuose taps ne tik plačiai prieinamu, bet ir priimtinu visuomenei. Tačiau tai neabejotinai yra perspektyvus ir svarbus žingsnis į priekį siekiant tvarios ir etiškesnės mitybos ateities“ teigė dr. J. Mikašauskaitė-Tiso.

Konferenciją, pranešimu apie kūrybiškumo ir savęs paieškas, užbaigė MB „Atviros šviesos“ vadovas, šviesų dailininkas, operatorius, režisierius ir gatvės šokių entuziastas Julijus Nosovas, kuris savo pranešime dalijosi meile savo darbui ir kūrybiškumo bei savęs paieškomis, akcentuodamas teisingų pasirinkimų svarbą kaip esminę sėkmės sudedamąją dalį. J. Nosovas studentams linkėjo „Tiksliai žinokite, ko norite ir atkakliai to siekite“.

Anot Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekano dr. Tomo Makavecko: „Ši konferencija įrodė, kad technologijos ir inovacijos yra neatsiejama mūsų ateities dalis. Kauno kolegijos Technologijų fakultete rengiame platų spektrą inžinerinių specialybių: IT, robotikos, automatikos, baldų inžinerijos, medijų technologijų, maisto technologijų, žemės ūkio ir geodezijos specialistus. Inžinerinis išsilavinimas ne tik suteikia galimybes spręsti esamas
problemas, bet ir skatina kūrybiškumą bei žinių mainus visuomenėje. Šių metų konferencijoje mūsų studentai turėjo galimybę ne tik išgirsti naujienas iš pramonės sektoriaus atstovų, bet ir patys sudalyvauti net penkiose skirtingose pranešimų sekcijose, kuriose buvo perskaityta per pusę šimto studentų pranešimų. Konferencija „Inovacijų taikymas technologijose 2024“ – tik pradžia mūsų ruošiamų studentų kelionėje link technologinio ir inžinerinio tobulėjimo“.

Nuotraukos J. Štreimikio (Kauno kolegija)