Kauno kolegijos bendruomenė sveikina Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros vedėją Iną Živatkauskienę, sėkmingai apsigynusią aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertaciją bei įgijus mokslo daktaro laipsnį.

Ina Živatkauskienė disertaciją apgynė 2020 metų birželio 9 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, nuotoliniu būdu. Darbo tema – „Azoto šalinimo iš drenažo vandens laboratorinis tyrimas taikant denitrifikacijos biorektorius“. Mokslinio darbo vadovas prof. dr. Arvydas Povilaitis (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija).

Technologijos mokslų srities, Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertacijos gynimo tarybą sudarė: pirmininkė prof. dr. Žaneta Stasiškienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija); dr. Jūratė Kriaučiūnienė (Lietuvos energetikos institutas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija); prof. dr. Jolanta Dvarionienė (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija); prof. dr. Ainis Lagzdinš (Latvia University of Life Sciences and Technologies, technologijos mokslai, aplinkos inžinerija); dr. Virmantas Povilaitis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, žemės ūkio mokslai, agronomija).

Darbo anotacija: Žemės ūkio plotuose įrengtos drenažo sistemos – veiksminga priemonė pašalinti perteklinę drėgmę iš dirvožemio, siekiant pagerinti laukų įdirbimo sąlygas, išauginti daugiau žemės ūkio produkcijos. Tačiau vanduo filtruodamasis į drenas, išplauna ir įvairius augalų nepasisavintus azoto (ypač NO₃ formoje) junginius bei kitas biogenines medžiagas. Šių medžiagų patekimas į atvirus vandens telkinius sąlygoja eutrofikacijos procesą, kurio metu yra sutrikdomi natūralūs vandens ekosistemų trofiniai ryšiai.  Įvairių tarptautinių organizacijų vertinimu, Lietuva įvardijama kaip viena didžiausių Baltijos jūros teršėjų. Tuo tarpu remiantis moksliniais tyrimais, azoto patekimas iš žemės ūkio plotų per drenažo sistemas yra viena iš aktualių taršos azoto junginiais problemų.

Minėtos problemos sprendimas taikant vien agronomines ar griežtas ūkinės veiklos apribojimo priemones dėl gamtinių veiksnių įvairovės (pvz. staigaus ir didelio kritulių kiekio ir drenažo nuotėkio netolygumo) ir kintančio klimato sąlygų, dažnai nepasiekia laukiamo rezultato. Dabartinė situacija žemės ūkyje ir melioracijoje reikalauja dar didesnių drenažo sistemų pertvarkymų. Daugiau kaip 70 proc. drenažo sistemų dėl nusidėvėjimo neveikia arba yra kritinės būklės, todėl drenažo sistemų rekonstravimas integruojant naujas, aplinkosauginiu aspektu aplinkai „draugiškas“ technologijas, būtų savalaikis ir šalies ūkiui svarbus sprendimas.

Disertacinio darbo tikslas – laboratorinėmis sąlygomis ištirti denitrifikacijos biorektorių su spygliuočių, lapuočių ir mišrių medžio skiedrų užpildais efektyvumą, mažinant azoto kiekį drenažo vandenyje. Eksperimentinio tyrimo metu nustatyta, kad denitrifikacijos bioreaktoriuose vyksta vandens biocheminių parametrų pasikeitimai, kurie sąlygoja azoto junginių transformacijas. Rezultatai parodė, kad vidutinis nitratinio azoto sulaikymo efektyvumas siekia 63-70% o skirtingų medžių skiedrų užpildas (kaip organinės anglies šaltinis) – neturi jokios įtakos azoto junginių šalinimui, todėl denitrifikacijos bioreaktorių technologiją, pirmiausia tikslinga taikyti intensyviam žemės ūkiui naudojamoje žemėje.

Daktaro disertacija sulaukė tarptautinio susidomėjimo. Atsiliepimus apie aukštą disertacijos mokslinę ir praktinę vertę pateikė: prof. dr. Alistair G.L. Borthwick iš Edinburgo universiteto (Škotija), prof. dr. hab. inž. Jerzy Jeznach iš Varšuvos gyvybės mokslų universiteto (Lenkija), prof. dr. Givi Gavardashvili iš Gruzijos technikos universiteto (Gruzija), prof. dr. Vladislav Popov iš Plovdivo žemės ūkio universiteto (Bulgarija).

Su daktaro disertacija galima susipažinti Nacionalinėje Martyno Mažvydo, Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos energetikos instituto ir Kauno kolegijos bibliotekose.

Inai Živatkauskienei linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje.