Praėjusiais metais Kauno kolegija pradėjo vykdyti projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“, kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Įgyvendinant projektą, buvo parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalinimo grupės ir vykdomas jų darbas, taip pat buvo įgyvendinti parodomieji bandymai šalies ūkininkų ūkiuose bei mažose perdirbimo įmonėse. Per šių metų sausio mėnesį buvo suorganizuoti visi informaciniai renginiai.
Vykdant projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“ buvo atlikta 10 parodomųjų bandymų šalies ūkininkų ūkiuose bei mažose perdirbimo įmonėse, o taip pat jau įvyko 4 lauko dienos ir 16 seminarų, kuriuose dalyvavo virš 240 dalyvių.
Parodomieji bandymai – mokslo naujovių ir pažangios patirties garantas
Aukštoji mokykla siekdama, kad kuo daugiau ūkininkų susipažintų su mokslo pažanga, projekto įgyvendinimo metu vykdė parodomuosius bandymus, skatinančius ūkininkus naudoti beatliekes technologijas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose. Žemės ūkyje perdirbant žemės ūkio produkciją, susidaro itin dideli kiekiai organinės kilmės technologinių atliekų, kurios niekaip nepanaudojamos. Kauno kolegijos mokslininkai siekė ūkininkams pademonstruoti galimybes, kaip žemės ūkyje būtų galima be atliekų panaudoti moliūgus.
Kauno kolegijos maisto technologė ir projekto vadovė dr. Ingrida Kraujutienė pasakojo, kad parodomiesiems bandymams buvo kruopščiai atrinkti ūkininkai bei mažos kepyklos. Norinčiųjų sudalyvauti projekte buvo daugiau nei numatytų parodomųjų bandymų. Parodomaisiais bandymais buvo siekiama pademonstruoti, kaip būtų galima kuo efektyviau panaudoti visas vertingas moliūgų vaisių dalis, gaminant kvietinius gaminius – brioche kepinius. Tris mėnesius įvairiuose Lietuvos mietuose vyko bandymai naudojant naująsias technologijas. Panaudojus įvairias moliūgų dalis buvo sumažintas cukraus kiekis, suintensyvinta produkto spalva ir skonis, sumažintas naudojamų skysčių kiekis, suintensyvintas produkto aromatas, išgauta tinkama tekstūra ir prailgintas produkto galiojimo laikas.
Pasak projekto vadovės dr. Ingridos Kraujutienės ūkininkai buvo labai žingeidūs ir neabejingi informacijai, susijusiai nuo moliūgų veislės pasirinkimo auginimui iki žaliavos perdirbimo įvairiems maisto produktams, sunaudojus visas moliūgų vaisių dalis: žievelę, minkštimą, sėklas. Pristatymo metu buvo akcentuota, kad sėklos turtingos cinku ir ypač sėklas dengiantis sluoksnis – endospermos apvalkalas, kuris dažniausiai vartotojų nupučiamas lyg nepageidautinos šiukšlės. Klausytojus sudomino Hokaido ir Amazonka moliūgų veislės, kurių sudėtyje esantis didesnis pektino kiekis suteikia trintoms sriuboms tirštą konsistenciją nenaudojant bulvių. Muskatinės moliūgų rūšys pasižymi ilgesniu sandėliavimo laikotarpiu ir minkšta žievelė įgalina juos sunaudoti be atliekų taip praturtinant organizmą prebiotikais. Bandymų metu visi buvo maloniai nustebinti ryškiai geltonai oranžine tešlos ir gaminių spalva, kai kurių moliūgų rūšių natūralių tyrių saldumu ir netradicinių mielinių bandelių technologija bei patraukliomis skoninėmis savybėmis. Tiek bandymų, tiek seminarų metu buvo mokoma bandelių degustacijos pagal DLG metodiką, patvirtintą ir taikomą Vokietijoje. Pagal pirminę receptūrą buvo numatyti kvietiniai miltai 550D, kurie eigoje buvo pakeisti į viso grūdo kvietinius miltus, atsižvelgiant į ūkininkų ir kepyklų savininkų pageidavimus. Vykdytos palyginamosios degustacijos daugelyje atvejų įrodė viso grūdo miltų pranašumą skoninėmis savybėmis, suteikus gaminiams riešutų prieskonį, o tamsesnė spalva prilyginta žmonių įpročiams ir sąmoningumui. Visais atvejais moliūgų priedas suteikė ryškesnę geltoną kepinių minkštimo ir plutelės spalvą.
Informaciniai renginiai naujų technologijų sklaidai
Įgyvendinus parodomuosius bandymus buvo suorganizuota 4 lauko dienos ir 16 seminarų visose Lietuvos apskrityse, tad informacija pasiekė platų klausytojų ratą.
Kauno kolegijos maisto technologė dr. Aušra Šimonėlienė pasakojo, kad informacinių renginių metu naujosios technologijos yra labai svarbios ir taikomos įvairiose srityse, kaip pvz. liofilizacija – džiovinimas šalčiu, kai išsaugomos bioaktyvios medžiagos, vitaminai. Iš moliūgų pagaminti miltai, tyrės ar sėklos lengvai pritaikomos prancūziškų bandelių gamyboje, o kepinių išvaizda ir skonis yra įsimintini ir motyvuojantys kepti tiek namuose, tiek plėsti gaminių asortimentą kepyklose.
Projekto vadovė dr. Ingrida Kraujutienė, paklausta, kuo šie mokymai buvo naudingi ūkininkams, teigė, kad pastarieji įgijo ir sustiprino miltinės konditerijos pagrindus, o taip pat išmoko taikyti naujus metodus, padedančius gaminti vertingesnius kepinius.