Kauno kolegijos mokslininkai baigia vykdyti projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“, kuris finansuojamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Jį vainikavo konferencija. Pasak projekto vadovės dr. Ingridos Kraujutienės, visos planuotos veiklos – bandymai, seminarai, darbas grupėse ir lauko dienos – pavyko sėkmingai, visi suplanuoti rodikliai buvo pasiekti.

Apibendrino projektą

Kauno kolegijos dėstytoja ir projekto vadovė dr. Ingrida Kraujutienė pasakojo, kad projekto metu vykusiose lauko dienose ir seminaruose buvo nagrinėjami specifiniai technologiniai klausimai susiję su naujos kartos natūraliais produktais, pasižyminčiais išskirtinėmis bioprotektorinėmis savybėmis, taip pat su perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija. Konferencijoje visa informacija apibendrinta ir pateikta platesniam klausytojų ratui. 

Kauno kolegijos docentė dr. Aušra Šimonėlienė apžvelgė pokyčius moliūgų auginimo Lietuvoje tradicijose ir jų kaitą nuo žaliavos panaudojimo pašarams iki beatliekio perdirbimo maisto produktų gamyboje. Atkreipė dėmesį į moliūgų veisles ir tikslinį jų panaudojimą. Ūkininkams ir kitiems seminaro dalyviams pristatė jų auginimo ir laikymo sąlygas, norint pasiekti laukiamų rezultatų.

Maisto saugos konsultantas Ervydas Juodišius konferencijos metu davė praktinių patarimų, kaip turi būti organizuojamas darbas maisto gamybos metu, atkreipiant dėmesį į sanitariją ir higieną, pradedant nuo rankų plovimo ir baigiant gaminių/patiekalų pateikimu ypač šiuo sudėtingu „Covid-19“ viruso išplitimo laikotarpiu.

Kauno kolegijos lektorė Žydronė Žarskienė klausytojams pristatė, kaip inovacijos neatsiejamai taikomos etninio paveldo maisto produkto gamyboje, palengvindamos technologinį procesą, sutrumpindamos gamybos trukmę ir išlaikydamos autentiškas galutinio produkto skonines savybes ir išvaizdą. Lektorė pranešimo metu daug dėmesio skyrė miltinių kepinių gamybos subtilybėms ir skirtumams pagal atskirus Lietuvos regionus.

Dr. Ingrida Kraujutienė pasakojo, kad vykdant projektą „Beatliekių technologijų naudojimas, siekiant gerinti užaugintos produkcijos perdirbimą daržininkystės ūkiuose“, buvo atlikta 10 parodomųjų bandymų, įvyko 4 lauko dienos ir 16 seminarų, kuriuose dalyvavo per 240 dalyvių. Projekto įgyvendinimo metu KK mokslininkai nuolat bendravo ir bendradarbiavimo su ūkininkais, nes gaminant miltinės konditerijos gaminius, jiems iškildavo įvairiausių klausimų. Projekto metu dėl didelio suinteresuotų asmenų pageidavimo, keičiant žaliavas sukurti sveikesnius produktus, produktus, skirtus vaikų mitybai, buvo atlikti bandomieji Brioche bandelių kepimai su visų grūdo dalių kvietiniais miltais ir įvertinta gliukozės koncentracija kapiliariniame kraujyje, lyginant kepinius, pagamintus iš 550D tipo kvietinių miltų ir visų grūdo dalių kvietinių miltų. Esminių pokyčių nebuvo nustatyta.

Gliukozės kiekio kraujyje temą plačiau aptarė Kauno kolegijos docentė Rasa Volskienė. Atlikusi praktinių tyrimų ir vadovaudamasi mokslininkų išvadomis, išsakė nuomonę, kad vartojant liofilizuotas daržoves, vaisius, rezultatai gali būti skirtingi – tai yra labai individualu. Tendencija tiesiogiai priklauso nuo konkrečių vaisių ar daržovių, pvz., nustatyta, kad moliūgai šiek tiek mažina, o morkos didina gliukozės koncentraciją tiriamųjų asmenų kapiliariniame kraujyje. Atlikti tyrimai buvo labai naudingi siejant kelias mokslo kryptis ir gaunant rezultatus, kuriais gali vadovautis daržovių augintojai, produkcijos gamintojai ir vartotojai.

Ūkininkai įvaldė naujus miltinės konditerijos gamybos metodus

Kauno kolegijos dėstytoja dr. Ingrida Kraujutienė, paklausta, kuo šis projektas buvo naudingas ūkininkams, teigė, kad pastarieji įgijo ir sustiprino miltinės konditerijos gamybos technologijų pagrindus, išmoko taikyti naujus metodus, padedančius gaminti inovatyvius bei saugesnius produktus, o taip pat beatliekes technologijas daržininkystės ūkiuose. 

Pasak pašnekovės, akivaizdu, kad projekto dalyviai liko patenkinti tuo, ką sužinojo, ir tuo, ką išmoko. Ūkininkai ir mažų įmonių atstovai prašo ir ateityje juos įtraukti į projektus bei suteikti galimybę susipažinti su naujomis technologijomis.