2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno kolegijos Bibliotekoje ir informacijos išteklių centre (Pramonės pr. 22A, (II aukštas) šurmuliavo Kauno kolegijos darbuotojai, studentai ir svečiai, žiūrinėję ne tik fotografijas, bet ir sugužėję į fotografijų parodos „Lietuvos laisvės ženklai prie Laptevų jūros 1989 m.“ atidarymą. 

Minint ekspedicijos „Lena 89“ ir „Baltijos kelio“ 30-ąsias metines, fotografijų parodą Kauno kolegijos Bibliotekoje ir informacijos išteklių centre pristatė Technologijų fakulteto Medijų technologijų katedros doc. Renata Gudaitienė ir Kauno IX-ojo forto, kuris yra parodos socialinis partneris, direktorius Marius Pečiulis, prisiminimais dalijosi ekspedicijos „Lena‘89“ vadovas, Technologijų fakulteto Informatikos katedros doc. Rimantas Plėštys. Jis pasakojo apie kelią, kurį reikėjo nueiti, kad jaunuoliai entuziastai išvyktų į Lenos upės deltos salas, atskleidė ekspedicijos į užkulisius, asmeninius išgyvenimus.

Daugiau apie parodos atidarymą žiūrėkite Multimedijų technologijų trečio kurso studento Igno Ambrazo reportaže:

Parodos atidarymo metu susirinkusius dalyvius pasveikino Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis. Parodos organizatoriams dėkojo ir savo prisiminimais iš tremties dalijosi tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas, kuris Kauno kolegijos bibliotekai padovanojo ir ką tik išleistas net trimis kalbomis istoriškai vertingas knygas apie tremtį.

Paroda Kauno kolegijos bibliotekoje veiks iki 2019 m. spalio 26 d., vėliau persikels į kitas patalpas ir keliaus per Lietuvos mokymo įstaigas, bibliotekas, muziejus.

Akimirkos iš parodos:

Apie parodą

1989 m. vasario 16 d. vakarą Kauno muzikiniame teatre Sąjūdis skelbė Lietuvos politinės nepriklausomybės deklaraciją, o viena Lietuvos jaunimo grupė pasiryžo pastatyti keturis paminklus sovietinio genocido aukoms atšiauriausioje tremties vietoje – Lenos upės deltos salose.

1989 m. rugpjūčio 23 d. trijų sovietų okupuotų šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – gyventojai susivienijo analogų pasaulyje neturinčiai akcijai „Baltijos kelias“. Kelis šimtus kilometrų nusidriekusioje gyvoje grandinėje rankomis susikibę stovėjo ir ką tik sugrįžę kitos unikalios akcijos dalyviai. 1989 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atšiauriausioje Lietuvos piliečių tremties vietoje, Lenos deltos salose, dirbo ekspedicijos „Lena 89“ dalyviai. Ši grupė vyko ne tik padėti parvežti į Lietuvą amžino įšalo žemėje atgulusių kraštiečių palaikų, tačiau ir įamžinti tremties atmintį.

Pasiruošimas paminklų statybai truko 20 savaičių. Reikėjo išspręsti aibę įvairiausių problemų, parengti dešimtis dokumentų, gauti oficialius leidimus statyti paminklus pasienio zonoje karinės bazės teritorijoje. Lietuvoje visai nesiafišuodamos paminklų statybos projektą parėmė 28 organizacijos. Tuo metu visi suprato, kad paminklai būtinai turi būti pastatyti. Baigiamajame paminklų statybos Lenos deltoje etape, kuris truko 5 savaites, ekspedicijos dalyviams iš Lietuvos padėjo 6 Jakutijos organizacijos, kurios suteikė reikiamas statybines medžiagas ir transportą. Ekspedicijos dalyviai, paminklų dalys, darbo priemonės, maistas, drabužiai ir kiti reikmenys gabenti lėktuvais, sraigtasparniais, baržomis, žvejybiniais kateriais, valtimis („kungasais“), visureigiais, savivarčiais, traktoriais.

Lietuvių ir kitų tautų kančios vietoje buvo pastatyti 4 paminklai su paminklų atminimo lentose iškaltais Justino Marcinkevičiaus žodžiais tapę ir Lietuvos nepriklausomybės simboliais. Ten, toli nuo Lietuvos, šaltose Sibiro žemėse, drąsių žmonių dėka, netoli Rusijos karinės bazės, pirmą kartą suplevėsavo lietuviškoji trispalvė ir suskambo tautiška giesmė.

Parodos vieta – Kauno kolegija, Biblioteka ir informacijos išteklių centras, Pramonės pr. 22A (II aukštas), Kaunas.

Maloniai kviečiame aplankyti!