Gruodžio 17 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas ir gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. dr. R. Laužikas Maisto technologijos katedros dėstytojams, studentams, soc. partneriams nuotoliniu būdu vedė paskaitą “Lietuvos gastronomijos paveldas: formavimas, raida ir gyvoji tradicija”. Tradicija yra gyva ir evoliucionuojanti – tai taikoma ir gastronomijai. 

Profesorius teigė, kad pagrindiniai baziniai faktoriai turėję įtakos maisto patiekalų įsitvirtinimui buvo klimatas, augalų ir gyvūnų rūšys, ūkininkavimo būdas, genetiniai faktoriai bei kintantys faktoriai: kitų šalių virtuvių poveikiai, gyventojų migracija, mados, religija ir kt. Buvo pateikta daug pavyzdžių nuo proistorinių laikų iki šių dienų, taip vadinamų, paralelinių išradimų, kai daugybė patiekalų egzistuoja tarp mūsų nuo seniausių laikų, o jų kūrėjai ir tikslios atsiradimo vietos – nežinomos, pvz. kraujiniai vėdarai gaminami ir Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje. Šį reiškinį papildo idėjų difuzija, kai tiksliai žinomos patiekalų atsiradimo vietos, net autoriai ir, kaip jie iki mūsų atkeliavo, nebuvo atmesta ir prigijo mūsų gastronominėje kultūroje. 

Prof. R. Laužikas akcentavo, kad gastronomijos kultūros, paveldo ir tradicijos dalimi laikomi gaminiai, kurie yra išlikę, egzistuoja mūsų kultūroje 100 ar daugiau metų nepertraukiamai. Baumkuchenas, kurio pirmasis receptas Lietuvoje užrašytas XIX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Jano Šitlerio receptų knygoje, per visą tą laiką, net per sovietmetį išliko kaip vestuvinis pyragas. Jis iki šiol yra populiarus. Nesvarbu, kad atsirado Vokietijoje ir pavadinimas yra vokiškos kilmės. Jį galima laikyti Lietuvos gastronominio paveldo dalimi. 

Paskaitos metu įgytos žinios primins, kad gastronomija yra tiek mokslas, tiek menas. Ne vieną istorinį faktą maisto gamybos technologijos dėstytojai galės paminėti savo paskaitų metu, teigė Maisto technologijos katedros vedėja dr. I. Kraujutienė.