2025 m. lapkričio 19 d. Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakultete surengtas forumas, skirtas jubiliejiniam pasaulinės GIS dienos minėjimui – Kauno kolegijoje ši diena švenčiama jau dvidešimtą kartą. Renginys „Matavome žemę vakar – kuriame pasaulį šiandien: geodezija ir GIS“ subūrė specialistus, akademinę bendruomenę, studentus ir mokinius į bendrą diskusiją apie tai, kaip tikslūs matavimai ir erdviniai duomenys tarpusavyje sąveikauja ir formuoja mūsų ateities miestus bei infrastruktūrą, prisideda prie aplinkos apsaugos ir kultūros paveldo išsaugojimo.
Dėmesio centre – Struvės geodezinio lanko palikimas
Renginys prasidėjo pranešimais, skirtais Struvės geodezinio lanko 20-mečio įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą minėjimui. Pranešėjai pabrėžė, kad ši trianguliacijos grandinė yra ne tik istorinis objektas, bet ir vienas svarbiausių geodezijos mokslo pasiekimų. Ji išsiskiria ne tik savo ilgiu ir išskirtiniu XIX a. matavimų tikslumu, bet ir reikšme technologijų raidai, tarptautiniam bendradarbiavimui bei mokslo istorijos pažangai.
XIX amžiaus pradžioje atlikti tikslūs astronominiai ir geodeziniai matavimai pirmą kartą leido patikimai nustatyti Žemės dienovidinio lanko ilgį, o kartu – ir mūsų planetos formą. Šis tarptautinis projektas, nusidriekęs per dešimt valstybių ir daugiau kaip 2800 kilometrų, iki šiol laikomas vienu įspūdingiausių mokslo ir inžinerijos bendradarbiavimo pavyzdžių. Lietuvoje esantys trys saugotini Struvės geodezinio lanko punktai ne tik liudija šį paveldą ir jo apsaugą nacionaliniu lygmeniu, bet ir primena, kad tikslus žemės pažinimas yra svarbi modernios valstybės raidos dalis.
Šiuolaikinės technologijos – nuo miesto planavimo iki kultūros paveldo apsaugos
Antrojoje renginio dalyje pristatytos šių dienų geodezijos ir GIS technologijų sąsajos bei jų taikymo sritys. Ekspertai aptarė, kaip erdviniai duomenys integruojami su statinių informaciniu modeliavimu (BIM), kokį vaidmenį jie atlieka kuriant skaitmeninius miestų dvynius, optimizuojant infrastruktūrą, projektuojant miesto teritorijas ar vertinant aplinkosauginius pokyčius.
Pranešėjai pabrėžė, kad GIS – tai kompiuterizuota informacinė sistema, skirta erdvinių (geografinių) duomenų kaupimui, saugojimui, tvarkymui, analizei, modeliavimui ir atvaizdavimui. Ši technologija leidžia priimti argumentuotus sprendimus viešajame valdyme, transporto planavime, energetikos sektoriuje ir kultūros paveldo apsaugoje. Renginyje akcentuota, jog ši sritis jauniesiems specialistams atveria itin plačias profesines perspektyvas.
Moksleivių GIS konkursas – ateities kūrėjų žingsniai
Renginio metu mokiniai turėjo galimybę išbandyti Maps.lt internetinę žemėlapių svetainę, skirtą patogiai ir interaktyviai naršyti teritorijoje, ieškoti geografinių vietovių bei susipažinti su įvairiomis geografinėmis duomenų bazėmis ir skaitmeniniais žemėlapiais. Moksleiviai atliko įvairias praktines užduotis: nustatė LKS koordinates, ieškojo konkrečių objektų žemėlapiuose, matavo reljefo parametrus ir atliko kitus geografinius tyrimus. Tokia veikla padėjo jiems geriau suprasti erdvinių duomenų analizę, tiksliau orientuotis žemėlapiuose ir taikyti geografines žinias realiose situacijose.
Šiemet konkursas sulaukė išskirtinai stiprių darbų, o laureatai buvo išrinkti dviejų mokyklų grupėse.
Prezidento Antano Smetonos gimnazijos mokiniai: 
- 1-os vietos laimėtojas – Augustas
- 2-os vietos laimėtojas – Benas
- 3-čios vietos laimėtojas – Tauras
Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai:
- 1-os vietos laimėtojas – Žygimantas
- 2-os vietos laimėtojas – Kyryl
- 3-čios vietos laimėtoja – Karigailė
Renginio organizatoriai džiaugėsi, kad moksleivių darbai rodo kūrybišką problemų sprendimą ir aiškiai matomas technologines kompetencijas. Neabejojama, kad dalis jų ateityje papildys geodezijos ir GIS specialistų gretas.
