Šiltą gegužės 24 dienos rytą studentai iš Lietuvos ir Ukrainos susibūrė savo praktinius įgūdžius ir žinias išbandyti konkurse „Agrotechnologas“. Šiemet geriausiųjų titulas atiteko studenčių komandai iš Poltavos valstybinės žemės ūkio akademijos. Studentės sužavėjo ne tik tikslumu atliekant užduotis, bet ir namų darbais – vaizdo įrašu apie savo šalies retą augalą ir retos veislės gyvūną.

Konkurso dalyvius pasveikinus Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanui dr. Giedriui Gecevičiui, kuris linkėjo linksmai ir prasmingai praleisti dieną, studentai su dėstytojais išvyko į Žemaitijos pusę. Baisogalioje konkurso dalyviai aplankė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės institutą. Instituto direktorė dr. Violeta Juškienė atskleidė, kad Gyvulininkystės institute atliekami biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, kurie lemia gyvulininkystės šakos plėtrą bei sudaro sąlygas studijoms. Pridurta, kad institute saugomas ir puoselėjamas intelektualinis ir istorinis gyvulininkystės mokslo palikimas.

Doc. dr. Daiva Ribikauskienė studentams parengė dvi užduotis, kurias reikėjo įvykdyti LSMU Gyvūnų genetinių išteklių centre, Gyvulininkystės instituto organizuojamoje naminių gyvūnų tautinio paveldo parodoje. Parodą apžiūrėję konkurso dalyviai turėjo įsiminti kuo daugiau lietuviškų gyvūnų ir paukščių veislių bei jas užrašyti. Daugiausiai teisingų angliškų gyvūnų pavadinimų pateikė jungtinės Kauno kolegijos ir Utenos kolegijos komandos nariai: Linas Karoblis, Paulius Ambrutis, Tautvydas Ramonas. Kita užduotis buvo susijusi su galvijų svorio apskaičiavimu: per 5 minutes reikėjo nustatyti nurodyto senosios veislės Lietuvos šėmosios karvės svorį. Nors svorį apskaičiuoti sutrukdė baikštūs gyvuliai, skaičiavimo formulę studentai nurodė teisingai.

Antroji konkurso dalis persikėlė į Kaunatavos kaimą. Būrys studentų ir dėstytojų svečiavosi Gailių biodinaminiame ūkyje. Virginija Gailienė neslėpė, kad kelias į biodinaminį ūkininkavimą nėra lengvas. Išmanyti, kaip toks ūkis vystomas ir prižiūrimas, neužtenka – ūkininkė tvirtina, kad pirmiausia viskas turi pasikeisti galvoje, mąstyme, asmeninio gyvenimo įpročiuose, o nuo ekologinio ūkio į biodinaminį pereiti paskatino jų produkciją supirkinėję partneriai iš Vokietijos. Gailiai pirmieji Lietuvoje gavo biodinaminio ūkio „Demeter“ įvertinimą.

Lietuvoje biodinaminių ūkių – vos apie dešimt. Biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa: toks ūkis išlaiko pats save, apskritai remiamasi harmoninga gamtos, žmogaus, gyvulių, augalų ir dirvos sąveika bei darna.

Įdomu tai, kad augalų kultūros puoselėjamos iš ūkio žaliavų pagamintais preparatais, pavyzdžiui, iš kraujažolių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių. Kaip pasakoja ūkininkė, vaistažolės dedamos į gyvulinės kilmės apvalkalus, pavyzdžiui, karvių ragus, plonąsias galvijų žarnas, pilvaplėvę, karvės kaukolę, o preparatus tam tinkamu laiku išpurškia ant dirvos, sodų ir augalų arba jie įterpiami į kompostą. Virginija Gailienė konkurso dalyviams parodė, kad preparatus laiko moliniuose induose.

Šiuo metu šeimos ūkyje auginami obuoliai, galvijai, grūdai, rabarbarai, užsiimama bitininkyste. Ūkininkė studentams aprodė rugių laukus, obuolių sodą, galvijus. Konkurso dalyviai aktyviai domėjosi ir negailėjo klausimų, tad Virginija Gailienė jiems papasakojo, kad produkciją daugiausia supirkinėja užsieniečiai, atskleidė tam tikrų sodų priežiūros gudrybių.

Lankydamiesi obuolių sode konkurso dalyviai atliko paskutinę užduotį: Kauno kolegijos praktinio mokymo koordinatorė Irena Tulabienė pateikė studentams užduotį atpažinti sodo augalų (obelų) ligas ir kenkėjus. Atsakydami į testo klausimus geriausiai pasirodė Kauno kolegijos komandos nariai Gintarė Janulytė, Vaidmantas Kvedys, Ugnius Ambrozaitis.

Vertinimo komisijai apibendrinus rezultatus, įvertinus darbą komandoje, užduočių atlikimą, parengtus ir pasistatytus namų darbus, nugalėtojais paskelbta Ukrainos Paltavos žemės ūkio akademijos komanda (vadovė Oksana Kravchenko). Antrąją vietą užėmė Kauno kolegijos ir Utenos kolegijos jungtinė komanda, trečiąją – Kauno kolegijos komanda. Padėkota ir Kauno kolegijos pirmakursiams, išbandžiusiems savo pradėtas kaupti žinias.

Aplinkos inžinerijos katedros vedėja Ina Živatkauskienė neabejoja, kad konkurse buvo galima save išbandyti tikslingai: „Studentams praktinių ir teorinių žinių pasitikrinimas kitokiose ne mokymo institucijos erdvėse leidžia save įsivertinti, o tai naudinga ugdant save kaip specialistą ir asmenybę.“ Anot katedros vedėjos, susitikimai ir bendravimas ne tik su mokslo institucijų atstovais, bet ir privatų verslą vykdančiais žmonėmis, leidžia studentams ne tik užmegzti santykius, bet ir pasisemti idėjų, plėtojant būsimas savo veiklos kryptis. Ukrainos studentai turėjo galimybę pažinti Lietuvos tautinio paveldo gyvūnų veisles, susipažinti su netradiciniu ūkininkavimo būdu, biodinaminių preparatų gamybos technologija ir filosofija.

Utenos kolegijoje studijuojantis jaunuolis neslėpė, kad į konkursą atvyko pasmalsauti ir pasidomėti savo specialybės užkulisiais kitose aplinkose, nes ir pats ūkininkauja. Kauno kolegijos studentai taip pat teigė, kad buvo ne tik įdomu, bet ir naudinga, puiki proga išbandyti studijų metu įgytas žinias, o nugalėtojos tiesiog tryško džiaugsmu – liko patenkintos, kad jų pastangos liko įvertintos geriausiu rezultatu.