Rugsėjo 18 d. Kauno kolegijos Geodezijos grupės studentai turėjo galimybę geologijos paskaitą išgirsti ne įprastoje auditorijoje, o Žemės gelmių informacijos centre, veikiančiame nuo 1980 m. Vievyje.
Kelionė į Žemės gelmių pasaulį 
Ekskursijos vadovė supažindino studentus su centro istorija, muziejaus kūrimosi kelio pradžia ir dabartine veikla. Jaunieji geodezininkai pamatė gausią geologinę medžiagą apie Žemės gelmes, sužinojo apie svarbiausius geologijos mokslo laimėjimus, Lietuvoje aptinkamas naudingąsias iškasenas.
Ypatingą įspūdį paliko vientisa chronologinė Lietuvos geologijos ekspozicija, atskleidžianti Žemės sandaros raidą, paleogeografines sąlygas bei uolienų ir naudingųjų iškasenų susidarymo istoriją.
Lietuvos „akmeninis dienoraštis“
Studentai lankėsi mechanizuotoje kerno saugykloje. Kernas – tai cilindriniai uolienos stulpeliai, gaunami gręžiant, kurie atskleidžia išsamią informaciją apie žemės gelmes. Vievyje saugomas net 1148 gręžinių kernas – tarsi akmeninis Lietuvos dienoraštis, kuriame užfiksuoti klimato pokyčiai, senųjų jūrų pėdsakai ir net prieš šimtus milijonų metų vykę vulkaniniai įvykiai.
Akmenys, mineralai ir ledynų pėdsakai
Centro atstovė studentus supažindino su mineralų įvairove ir jų susidarymo sąlygomis. Lauko ekspozicijoje jie galėjo pamatyti daugiau nei 550 riedulių, išdėliotų pagal cheminę sudėtį ir petrografinę klasifikaciją 4,2 ha plote. Šie rieduliai – tai ledynmečio liudininkai, kuriuos prieš 12–20 tūkstančių metų atvilko ledynai iš Skandinavijos, Baltijos jūros dugno ir kitų regionų.
Gyvas pažinimas ir mokslinė vertė
Studentams buvo suteikta galimybė patiems paliesti iškasenas bei mineralus, išgautus iš gilių Lietuvos žemės sluoksnių. Jie išgirdo apie atliekamus mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvauja tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai. Be to, aplankytos memorialinės ir teminės ekspozicijos: profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus, Alfonso Žukelio paleontologinė bei Juozo Lisausko retų mineralų kolekcija.
Ši netradicinė paskaita studentams suteikė unikalią galimybę pažinti geologiją kitaip – ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Susitikimas su gyvąja Žemės gelmių istorija, galimybė rankomis paliesti milijonus metų menančius akmenis ir mineralus padėjo dar giliau suprasti geologijos mokslo svarbą bei jo ryšį su žmogaus veikla.