2025 m. spalio 23–26 d. Inžinerinių studijų centro dėstytojas Valdas Urbanavičius, Uzbekistano nacionalinio universiteto kvietimu, dalyvavo Geografijos ir geografinių informacinių sistemų fakulteto surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Geoinformatics in Uzbekistan: Development and Prospects“. Konferencijos metu V. Urbanavičius pristatė pranešimą „Atviri duomenys – ar visi mes suprantame šią sąvoką vienodai? Atvirų duomenų šaltiniai Lietuvoje“ („Open Data – Do We All Understand This Concept the Same Way? Open Data Sources in Lithuania“), kuriame pristatė Lietuvos atvirų duomenų sistemų specifiką, prieinamumą ir praktinę naudą mokslo bei inžinerinių tyrimų srityse.

Uzbekistano nacionalinis universitetas, įsikūręs Taškente, yra vienas didžiausių ir seniausių šalies universitetų, siūlantis bakalauro ir magistro studijas gamtos, technologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Universitetą lanko daugiau nei 34 tūkst. studentų, čia veikia 17 fakultetų ir 93 katedros. Matavimų inžinerijos studijų programos glaudžiai siejamos su Geografijos ir geografinių informacinių sistemų fakulteto Geodezijos ir geoinformatikos katedros vykdomomis studijų programomis, o tai sudaro galimybes plėsti tarptautinius mokslinius ir akademinius ryšius.

2025 m. lapkričio 24–28 d., pagal tarptautinių mainų programą „Erasmus+“, V. Urbanavičius lankėsi Kazachstano architektūros ir civilinės inžinerijos akademijoje (Kazakh State Architecture and Civil Engineering Academy, KazGASA). Vizito metu dėstytojas skaitė paskaitas apie atvirų duomenų panaudojimą ir geoinformacijos apdorojimo įrankius, nagrinėjo „atvirų duomenų“ sąvoką ir aptarė jos interpretavimo skirtumus skirtingose profesinėse srityse. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Lietuvos patirtims atvirų duomenų srityje, įskaitant programinę įrangą, skirtą bepiločių orlaivių surinktiems duomenims analizuoti ir apdoroti.

Per vizitus buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės stiprinant akademinius ryšius tarp Lietuvos, Uzbekistano ir Kazachstano universitetų bei plėtojant dėstytojų ir studentų tarptautinius mainus pagal „Erasmus+“ programą. V. Urbanavičiaus teigimu, tokie bendradarbiavimai ne tik plečia žinias ir kompetencijas, bet ir tampa „tiltu“, jungiančiu skirtingų kultūrų akademines bendruomenes bei ugdančiu naująją lyderių kartą, kuri supranta tarptautinio bendradarbiavimo vertę, abipusę pagarbą ir kultūrinį dialogą.

Tikimės, kad šie bendradarbiavimai dar labiau sustiprins akademinius ryšius, skatins žinių mainus ir kurs naujas galimybes Lietuvos bei Vidurinės Azijos universitetams.