Šiuolaikinis verslas veikia audrų viduryje – tik lankstūs ir inovatyvūs žengia pirmyn. Statistika rodo: ekonominio nestabilumo laikotarpiais stipriausios įmonės ne tik išlieka, bet ir auga, o technologijos tampa pagrindiniu jų ginklu. Kaip užtikrinti, kad verslas būtų pasirengęs netikėtiems iššūkiams?

Būtent verslo atsparumo tema tapo pagrindiniu akcentu balandžio 10 d. Kauno kolegijoje Verslo fakulteto bei Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Business and Technology Conference 2025“. Ši konferencija, pritraukusi daugiau nei 60 pranešėjų iš 25 pasaulio šalių, subūrė verslo lyderius, ekspertus ir mokslininkus, kurie dalijosi esminėmis įžvalgomis, leidžiančiomis transformuoti grėsmes į galimybes.

Technologijų ir verslo sinergija – būtinybė šiandieniniame kontekste

„Šiuolaikiniame sparčiai besikeičiančiame ekonominiame kontekste technologijos ir verslas jau seniai nebėra atskiros sritys – jos persipina, viena su kita ir veikia kartu, kuriant naujas galimybes. 2025 m. Verslo ir technologijų konferencija, vykusi Kaune, aiškiai parodė, kad šių sričių sinergija šiandien yra būtinybė“, – įsitikinusi viena iš tarptautinės mokslinės konferencijos organizatorių, Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekanė mokslui dr. Aistė Lastauskaitė.

Konferencijoje daugiausiai dėmesio sulaukė pasaulinio garso ekonomisto, Čikagos universiteto profesoriaus Haraldo Uhligo pranešimas apie skaitmenines valiutas. Jis atkreipė dėmesį į galimas centrinių bankų skaitmeninių valiutų (CBDC) įvedimo perspektyvas ir su tuo susijusius iššūkius. Pasak profesoriaus, daugelis centrinių bankų suvokia būtinybę imtis veiksmų, siekiant apsisaugoti nuo kylančių skaitmeninių valiutų grėsmių ir galimų finansinių krizių, tokių kaip Silicio slėnio banko žlugimas.

„CBDC galėtų padėti išvengti masinio indėlių atsiėmimo iš komercinių bankų, tačiau jei šios valiutos pasiteisintų, centriniai bankai turėtų perimti didelę dalį finansinio tarpininkavimo funkcijų, kas reikštų esminius pokyčius visoje finansų sistemoje“, – konferencijos dieną pabrėžė prof. H. Uhligas.

Profesorius taip pat akcentavo techninius CBDC įgyvendinimo aspektus, pažymėdamas, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl technologinių sprendimų – pavyzdžiui, svarstoma „Ethereum“ blokų grandinės naudojimo galimybė. Jo teigimu, Europa šiuo metu yra aktyvesnė CBDC diegimo srityje nei JAV, o centriniai bankai vis aktyviau svarsto savo skaitmeninių valiutų įvedimą, siekdami užtikrinti finansinį stabilumą ir efektyvumą. Apibendrindamas profesorius Uhligas pabrėžė, kad skaitmeninių valiutų srityje dar yra daug neišnaudotų galimybių, o kūrybiškumui čia – beribė erdvė.

Lietuvos gyvybės mokslų sektoriuje – dar neišnaudotas potencialas

Inovacijų agentūros koordinatorė Rasa Kavaliauskaitė konferencijoje pabrėžė Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus augimo potencialą, akcentuodama sėkmingą verslo ir mokslo bendradarbiavimą.

Ji išskyrė gyvybės mokslus kaip vieną iš naujų prioritetinių Lietuvos ekonomikos sričių, teigdama, kad iki 2030 m. šis sektorius, tikimasi sugeneruos 5 proc. šalies BVP. Šios srities ekspertė taip pat renginio metu pristatė sėkmės istoriją – sveikatos duomenų dalijimosi pilotinį projektą, kuris paskatino inovacijas vėžio gydymo srityje. Anot jos, aktyvus visų suinteresuotų šalių įsitraukimas, aiškiai apibrėžti projekto tikslai ir nuolatinis dialogas tarp startuolio ir partnerių yra esminiai veiksniai, padėsiantys pasiekti sėkmę.

R. Kavaliauskaitė taip pat atkreipė dėmesį į milijonines investicijas šiame sektoriuje, pavyzdžiui „Northway Biotech“ projektą „Biocity“, kurio tikslas – sukurti didžiausią biotechnologijų centrą Europoje ir Kauno „ALEX“ biotechnologijų plėtros projektą. Taip pat pabrėžė Inovacijų agentūros vaidmenį ir jos svarbą šio sektoriaus proveržyje.

Viena iš tarptautinės mokslinės konferencijos organizatorių, Kauno kolegijos Informatikos, inžinerijos ir technologijų fakulteto prodekanė mokslui dr. Dalė Šumskienė taip pat akcentuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo būtinumą. Pasak jos, pirmiausia reikalinga tiksli mokslinė hipotezė bei tyrimo idėja. Tinkamai suplanavus tyrimą, bendradarbiaujant su verslu ir plėtojant idėjas kartu, daug lengviau pasiekti gerų rezultatų.

Dr. D. Šumskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad geriausi mokslinių tyrimų rezultatai pasiekiami tada, kai susijungia skirtingų mokslinių krypčių tyrėjų idėjos. Tarpkryptiškumas – vienas iš Kauno kolegijos strategijos tikslų, kuris skatina naujų idėjų įgyvendinimą bei sėkmingą mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Prodekanė mokslui tikisi, kad ši tarptautinė konferencija ateityje dar plėsis ir pritrauks dar daugiau mokslininkų iš skirtingų pasaulio šalių.

Klimato rizikos iššūkiai finansų sektoriui

SEB banko Klimato rizikos specialistas Rokas Krūminas atskleidė, kaip klimato kaita kelia naujus iššūkius finansų sektoriui ir kokias strategijas bankai gali taikyti, norėdami sumažinti riziką ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Jis pabrėžė, kad klimato rizika tampa vis didesne finansine našta, o patys bankai į tai rimtai žiūrėti pradėjo gana neseniai.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ekstremalūs klimato reiškiniai sukelia milžiniškus ekonominius nuostolius, iš kurių didžioji dauguma nėra apdrausti. R. Krūminas taip pat pažymėjo, jog klimato rizika apima ne tik fizinius pavojus, bet ir netiesioginius veiksnius – tokius kaip vartotojų elgsenos pokyčiai ar ekologiniai konfliktai, galintys daryti įtaką verslo modeliams.

Nepaisant augančio reguliuotojų spaudimo ir būtinybės integruoti klimato riziką į bankų veiklą, jis įvardijo tokius iššūkius kaip duomenų trūkumas bei „žaliasis nuovargis“, kurie gali sulėtinti perėjimą prie tvaresnės finansų sistemos.

Vis dėlto SEB atstovas pabrėžė, kad bankai turėtų siekti ne tik atsparumo, bet ir tapti „antitrapūs“ – gebantys ne tik atlaikyti sukrėtimus, bet ir mokytis iš jų bei augti. Jis paragino bankus protingai integruoti klimato riziką, palaipsniui atnaujinti savo modelius bei aktyviai bendradarbiauti su bankų asociacijomis, savo klientais ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą finansų sistemą.

Verslo atsparumo kelias į ateitį

Šių metų konferencijos pagrindinė tema, – verslo atsparumas, – buvo pasirinkta neatsitiktinai. Klimato krizė, karai, muitai, skaitmeniniai pokyčiai ir globalūs iššūkiai verčia įmones prisitaikyti, atsigauti ir augti tvariai. Atsparumas analizuotas iš įvairių perspektyvų, aptariant finansinio stabilumo ir rizikos valdymo strategijas, komunikacijos iššūkius, atsparias organizacines struktūras bei technologinius sprendimus saugumo ir aplinkos inžinerijoje.

Įmonėms, norinčioms išlikti ir klestėti audros metu, reikia ne tik technologijų, bet ir gilios strateginės perspektyvos, gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos pokyčių bei bendradarbiauti su įvairiais sektoriais, kad galėtų sukurti tvarią ir konkurencingą ateitį.

Straipsnis publikuotas „Verslo žiniose“