Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventė, slaugytoja Aldona Pocienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pradirbo 43 metus. Apie tai, kaip pasikeitė slaugytojų darbas ir ką reikia žinoti būsimiems šios specialybės atstovams absolventė papasakojo portalui LRT.lt.
– Rudenį medicinos mokslų krimsti sugužės būrys jaunuolių. Ką patartumėte, palinkėtumėte tiems, kurie ketina tapti slaugytojais?
– Pirmiausia galiu pasakyti apie patį darbą: tai yra tikrai labai sunkus, pasiaukojamas darbas, kuris reikalauja daug profesionalumo, atjautos, geros orientacijos, sąžiningumo, empatijos, atsakingumo, supratingumo. Reikalingos ir psichologinės žinios, norint pažinti pacientą, jo išgyvenimus dėl ligos.
Tai darbas, reikalaujantis ir fizinių jėgų, šalia dar ir stresas, naktinis darbas. Nepaisant šių išvardytų sunkumų, slaugytojo darbas yra labai kilnus! Kas gi gali būti kilniau, negu padėti sergančiam žmogui, jį suprasti, paaiškinti situaciją, padrąsinti, nuraminti? Kaip yra sakoma, gydo ne tik vaistai, bet ir geras žodis.
Noriu padrąsinti jaunuolius, kurie dar dvejoja, ar rinktis šią specialybę. Nebijokite iššūkių. Dirbdamas šį darbą gauni daug teigiamų emocijų. Kokia laimė matyti sveikstantį labai sunkų arba po reanimacijos atgaivintą pacientą, kuris džiaugiasi gyvenimu ir yra be galo dėkingas, nes tavo ir kolegų dėka jam išgelbėta gyvybė. Tai neapsakomas jausmas.
Turbūt niekur tokių teigiamų emocijų nebūna kaip medicinoje, kai kovojama dėl žmogaus gyvybės ir kada matai jį atsigavusį, gyvenantį antrą gyvenimą. Tai turbūt yra didžiausia dovana ne vien tam žmogui, bet ir medikui. Užplūsta tiek adrenalino, kad šokant iš didelio aukščio su virve tiek nebūtų. Iš kojų verčia džiaugsmas.
Kas gi gali būti kilniau, negu padėti sergančiam žmogui, jį suprasti, paaiškinti situaciją, padrąsinti, nuraminti? Kaip yra sakoma, gydo ne tik vaistai, bet ir geras žodis.
Jei jaunuoliai yra empatiški, bendraujantys, neabejingi kito žmogaus bėdoms – patariu rinktis šią specialybę. Ji yra ne tik kilni, bet ir dvasinga – ankstesniais laikais slaugytojų darbą atlikdavo ir vienuolės. Šiuo metu, galbūt, žmonėms ir trūksta to dvasingumo, artimo meilės, labiau vertinamos materialinės gėrybės.
Norėčiau užbaigti pokalbį Johanno Wolfgango Gete’es žodžiais: „Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas ir kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.“
Pilną interviu apie Aldoną Pocienę ir slaugytojo darbo specifiką skaitykite ČIA.
Šiandien prasidėjus tiesioginiam priėmimui, Bendrosios praktikos slaugos studijų programoje skelbiamos likusios laisvos studijų vietos!
Daugiau informacijos apie tiesioginį priėmimą rasite ČIA.
