Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad Buhalterinės apskaitos studijų programos studentai laisvu laiku galėtų griebti teptuką ir pasinerti į meninę veiklą. Susipažinkite su Deimante Ratkute, kuri jau trečius metus Verslo fakultete gilinasi į buhalterijos pasaulį, o nuo vaikystės – į piešimą. Tiesa, pastaraisiais metais Deimantės rankose ne visiems įprastas teptukas – mergina piešia skaitmeninėje erdvėje.

– Deimante, ar į piešimą buvote linkusi nuo vaikystės?

– Taip, piešiau nuo mažens ir esu baigusi meno mokyklą, kurios dėka piešiu iki šiol, nors ir ne visai tradiciniu būdu.

– Kada ir kaip piešimas iš popieriaus persikėlė į skaitmeninę erdvę?

– Iš popieriaus į skaitmeninę erdvę persikėliau prieš dešimtmetį. Meno mokykloje man buvo sudėtinga išgauti norimas spalvas akvarele, linijas tušu ar lipdyti skulptūras iš molio. Labiausiai mėgau piešti įvairias mitines būtybes ar kitus objektus iš fantastikos pasaulio, o tam naudojau tik pieštuką. Atėjus laikui rengti baigiamąjį meno mokyklos darbą, idėjų sėmiausi internete ir atradau svetainę, kurioje žmonės skelbė mokslinės fantastikos darbus, pieštus kompiuteriu. Tokia meno rūšis mane labai sudomino.

Nors mokytojai kritikavo man patinkantį piešimo stilių, vos atsiėmusi meno mokyklos diplomą nusipirkau piešimui skirtą planšetę ir pradėjau mokytis piešti su ja.

– Apibūdinkite savo darbų stilių.

– Mano darbai – animacinio tipo. Dažniausiai pradedu piešti su viena idėja, baigiu visai kita. Visada bandau į darbus įmaišyti hobius, man patinkančius aprangos stilius ir aksesuarus, šukuosenas, mėgstamas spalvas ir efektus. Piešiu, trinu ir koreguoju, kol gaunu man patinkantį rezultatą.

 – Kiek laiko dažniausiai Jums užtrunka sukurti vieną iliustraciją?

– Stengiuosi nepraleisti daugiau nei 6 valandų prie vieno darbo. Jeigu galvoje iš karto turiu aiškią idėją ar specifinį kliento užsakymą, užtrunku apie 2 valandas.

– Kokie yra skirtumai tarp piešimo popieriaus lape ir planšetėje? Kuo jus sužavėjo būtent antrasis variantas?

– Didžiausias skirtumas – visos klaidos planšetėje yra atleistinos ir lengvai koreguojamos, o popieriuje jos sunkiai ištaisomas, kartais tenka piešti iš naujo. Kitas skirtumas – konkrečių spalvų išgavimas. Planšetėje galiu lengvai pasirinkti, koreguoti ir derinti įvairias spalvas ir jų atspalvius.

– Ar manote, kad skaitmeninis menas yra mūsų ateitis ir galėtų užimti tradicinio meno vietą?

– Labai abejoju. Manau, kad kompiuteriu piešti darbai neatstos rankomis kurto meno. Tradicinis menas palieka didesnį įspūdį, nes į visa tai įdėta daug pastangų ir emocijų. Aš ir pati neįsivaizduoju meno galerijų be rankomis tapytų darbų.

– Kas jus įkvepia naujiems piešiniams? Iš kur semiatės idėjų? 

– Idėjos gimsta žiūrint filmus, analizuojant fotografijas, keliaujant, gatvėje stebint praeivių aprangos stilių, klausantis muzikos ar žiūrint muzikinius vaizdo klipus. Labai retai semiuosi idėjų iš kitų menininkų, nebent bandau suprasti tam tikrą stilistiką ir technikas, kurias jie naudoja savo darbuose.

 – Ar turite kokią nors svajonę svajonę, susijusią su piešimu, kaip antai vieną dieną suorganizuoti savo darbų parodą?

– Apie parodą svajoju, tačiau tik tada, kai pakankamai pasitikėsiu savo gabumais. Taip pat norėčiau vesti skaitmeninio meno pamokas ar konsultuoti žmones šios srities klausimais. Galbūt kada nors paruošiu savo „TED Talks“.

Užsiimančius skaitmeniniu piešimu skatinu bandyti įvairius stilius, daryti kuo daugiau klaidų, jas taisyti ir eksperimentuoti. Viena iš priežasčių, kodėl būti skaitmeninio piešimo erdvėje yra malonu, – galima piešti ką tik norite, kaip norite, nes vis tiek surasite savo auditoriją.

Sekite Deimantės darbus jos „Instagram“ paskyroje.