Darbo rinkos automatizacijos kontekste didelę reikšmę įgijo darbuotojų minkštieji įgūdžiai. Pastarieji pokyčiai ir verslo pasaulyje vyraujanti aštri konkurencija verčia reaguoti bei prisitaikyti marketingo ir komunikacijos specialistus rengiančias aukštąsias mokyklas. „Žmogaus gebėjimas kurti yra pagrindinė konkurencingumo su dirbtiniu intelektu sąlygą. Šiandien galime konkuruoti ne didesniu atliekamų užduočių kiekiu ar greičiu, o kūrybiškomis idėjomis“, – pastebi Verslo fakulteto dėstytojas Mantas Dilys.

Marketingo principų išmanymas atveria galimybes išsiskirti rinkoje ir pelnyti tikslinės auditorijos dėmesį. Vis dėlto rinkos prisotinimas ir masinės medijos triukšmas reikalauja kūrybiškų idėjų, kurios formuotų naujas praktikas ir kurtų sėkmės scenarijus. „Pardavimų ir marketingo studijų programos studentai tam, kad profesinėje veikloje kurtų vertę, mokomi empatijos, komunikabilumo, gebėjimo suprasti rinkos paklausą, o svarbiausia – analizuoti problemas ir siūlyti jų sprendimo būdus. Realios verslo problemos – tai novatoriškų sprendimų užuomazgos“, – sako dėstytojas M. Dilys.

Viešojo kalbėjimo ir komunikacijos ekspertas, Verslo fakulteto Taikomosios komunikacijos dėstytojas Igoris Vasiliauskas sako, kad šių dienų komunikacijos specialistams ypač svarbus kritinis mąstymas, gebėjimas struktūruoti gaunamą informaciją, atpažinti esmę ir ją įdomiai, aktualiai pateikti: „Kūrybiškumas – tai greitas prisitaikymas prie besikeičiančios situacijos ir veikimas joje kitaip negu įprasta. Pasaulis įžengė į fazę, kai pokyčiai vyksta be išankstinio įspėjimo (kaip dabar) ir vystosi labai greitai bei kartais visai nenumatyta linkme.“

Daugiau skaitykite „Kauno dienoje“.