Pirmo kurso studentai, studijuojantys finansus, kartu su Verslo fakulteto Apskaitos ir finansų katedros dėstytoja dr. Aušra Rimkute-Ganusauskiene rugsėjo 20 dieną nuotoliniu būdu klausėsi Vilniaus universiteto mokslininko dr. Antano Smetonos pranešimo „Neapykantos kalba ir laisvė ja kalbėti“, perskaityto Varšuvos universiteto tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Laisvės formos – literatūroje, kultūroje, kalboje“.

Neapykantos kalba – šių dienų reiškinys. Žodžiu, kaip ir daiktu, galime sužaloti, gal net ir nužudyti kitą žmogų. Taigi, žodžiai gali kelti grėsmę kitiems. Tiek valstybės Konstitucija, tiek Visuotinė žmogaus teisių deklaracija užtikrina teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau šia laisve negalima dangstyti nusikalstamų veikų. Labai dažnai bet koks pejoratyvus ar emocingesnis kalbėjimas, nederantis su oficialiomis normomis, ir yra laikomas neapykantos kalba (angl. hate speech).

A. Smetonos manymu, „siekiant užbėgti už akių minčių ir įsitikinimų cenzūrai, privalu aiškiai nubrėžti ribas, kurios skiria neapykantos kalbą nuo konstitucinės įsitikinimų raiškos laisvės, net jei tie įsitikinimai kam nors labai nepatinka, yra nepolitkorektiški, nemandagūs ar sklinda iš visuomenės paribių“.

Po pranešimo studentams kilo įvairių minčių apie visuomenėje egzistuojančią neapykantos kalbą, ypač viešojoje erdvėje. Akivaizdu, kad labai dažnai sunku nuspęsti, kada galima kalbėti apie saviraiškos laisvę, o kada tam tikrų kalbinių priemonių (raštu ar žodžiu) vartojimas jau kelia pavojų asmenims ar jų grupėms dėl tautybės, rasės ar kt. dalykų.

Dalis studentų minčių pateikiama ir nuotraukoje (kalba netaisyta). dr.  Aušros Rimkutės-Ganusauskienės teigimu, paskaitos žadina studentų smalsumą, plečia akiratį, leidžia suvokti, kad komunikacija gali būti labai įvairi.