Vasario 22 d. 10 val. Kauno kolegijoje (4-407 aud., Pramonės pr.22A) organizuojama vieša paskaita „ES ir jos narių atsakas į Rusijos karą prieš Ukrainą: per lėtai ir per mažai?“, kurią skaitys ekonomistas ir politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

Pernai vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš suverenią Ukrainos valstybę Europos Sąjunga ir jos valstybės narės vieningai ir tvirtai remia Ukrainą bei griežtai smerkia neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karinę agresiją. Nuo pat karo pradžios ES  intensyvina Ukrainai teikiamą politinę, humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą.

Siekiant susilpninti Rusijos ekonominę bazę, užkertant jai kelią naudotis būtiniausiomis technologijomis ir rinkomis bei reikšmingai sumažinant jos gebėjimą kariauti ES priėmė ir išplėtė 9 sankcijų Rusijai paketus (pirmasis sankcijų paketas paskelbtas jau antrąją karo dieną).

Pirmą kartą ES istorijoje kitai šaliai – Ukrainai suteikta karinė pagalba (už 11,5 mlrd. EUR).

Europos Komisija ir besiribojančios ES valstybės narės sukūrė ES ir Ukrainos solidarumo koridorius, kurie yra pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio eksporto, taip pat kitų prekių eksporto ir importo koridoriai. Taip pat Ukraina prijunta prie ES elektros tinklo.

Taip pat ES padeda valstybėms narėms tenkinti nuo invazijos į Ukrainą bėgančių asmenų (ES jau yra priimta daugiau kaip 7 mln pabėgėlių) poreikius: teikiama pagalba pasienyje, užtikrinamas priėmimas ir civilinė sauga, padedama užtikrinti iš Ukrainos atvykstantiems asmenims galimybę mokytis, teisę į sveikatos priežiūrą, būstą ir darbą.

Pasitelkiant ES civilinės saugos mechanizmą ES jau koordinavo daugiau kaip 60 000 tonų pagalbos Ukrainai, kurios vertė daugiau kaip 425 mln eurų.

Ar tai daug ar per mažai? Ir tai pakankamai greita reakcija esant tokiai situacijai? Apie tai ir kviečiame sužinoti atviroje paskaitoje, kurią organizuoja Kauno Europe Direct centras ir Kauno kolegijos Verslo fakultetas.