{"id":9489,"date":"2023-12-27T11:23:02","date_gmt":"2023-12-27T09:23:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/?p=9489"},"modified":"2023-12-27T11:23:02","modified_gmt":"2023-12-27T09:23:02","slug":"etninio-paveldo-paskaita-maisto-ir-agrotechnologiju-katedroje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/etninio-paveldo-paskaita-maisto-ir-agrotechnologiju-katedroje\/","title":{"rendered":"Etninio paveldo paskaita Maisto ir agrotechnologij\u0173 katedroje"},"content":{"rendered":"
Technologij\u0173 fakulteto Maisto ir agrotechnologij\u0173 katedroje \u012fvyko Lietuvos etninio paveldo tradicij\u0173 pristatymas, skirtas supa\u017eindinimui su \u201eK\u016b\u010diuk\u0173\u201c patiekalo kilme.<\/p>\n
Anks\u010diau pagrindinis ilgiausios nakties patiekalas neprimin\u0117 apvali\u0173 mielini\u0173 kepini\u0173. K\u016b\u010dia vadintas patiekalas, kadaise gamintas i\u0161 \u012fvairi\u0173 gr\u016bd\u0173 ir valgytas su medumi ir aguonomis. Jo vardu pavadinta ir trumpiausia met\u0173 diena bei ilgiausia naktis.<\/p>\n
\u017dodis \u201eK\u016b\u010dia\u201c kil\u0119s i\u0161 senov\u0117s graik\u0173 \u201ekokkos\u201c \u2013 kauliukas, gr\u016bdas, s\u0117kla, v\u0117liau, viduram\u017eiais graik\u0173 vartoto \u017eod\u017eio \u201ekukia\u201c \u2013 pupos\u201c. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pats \u017eodis \u012f Lietuv\u0105 atkeliavo i\u0161 slav\u0173. Kadaise patiekalas pirmiausia b\u016bdavo skiriamas mirusiesiems. V\u0117l\u0117s Lietuvoje b\u016bdavo vadinamos ko\u010d\u0117mis. Tod\u0117l grei\u010diausiai K\u016b\u010di\u0173 pavadinimas ir kil\u0119s i\u0161 v\u0117li\u0173 \u2013 ko\u010di\u0173. Kita versija \u2013 \u201ek\u016b\u010diavoti\u201c sugr\u012f\u017etan\u010dioms nam\u0173 v\u0117l\u0117ms prigijo patiekalo \u201ek\u016b\u010dia\u201c pavadinimas. Remiantis \u0161iais argumentais, tai yra apeiginis valgis skirtas v\u0117l\u0117ms ir \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
K\u016b\u010di\u0105 gamino i\u0161 kruop\u0173, kad senovinis patiekalas k\u016b\u010dia b\u016bdavo gaminamas i\u0161 kvie\u010di\u0173, pup\u0173, \u017eirni\u0173, mie\u017ei\u0173 ir aguon\u0173. Gardinamas medumi. Auk\u0161taitijoje kur\u012f laik\u0105 k\u016b\u010dia buvo vadinama rupi\u0173 mie\u017ei\u0173 kruop\u0173 ko\u0161\u0117, valgoma su aguonomis ir mie\u0161imu \u2013 medumi saldintu vandeniu. \u0160iame regione kartais iki \u0161iol k\u016b\u010dia vadinami \u0161utinti kvie\u010diai su medumi. Panev\u0117\u017eio kra\u0161te XX a. prad\u017eioje k\u016b\u010di\u0105 gamino i\u0161 kvie\u010di\u0173, \u017eirni\u0173 mi\u0161inio, pagardinto aguonomis ir medumi saldintu vandeniu. Bendras \u012fvairi\u0173 k\u016b\u010dios variant\u0173 bruo\u017eas buvo tas, kad patiekalas b\u016bdavo gaminamas i\u0161 nemalt\u0173 ar \u0161iek tiek gr\u016bst\u0173 jav\u0173, kruop\u0173 ir gardintas medumi, aguonomis ar kanap\u0117mis. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje prad\u0117tos kepti nedidel\u0117s bandel\u0117s su aguonomis. Dz\u016bkijoje b\u016bdavo kepamas paplotis, kur\u012f \u0161eima v\u0117liau lau\u017eydavo ir mirkydavo \u012f aguonpien\u012f. Suvalkijoje bandel\u0117s b\u016bdavo didesn\u0117s nei dabar ir pailgos. Vadino ir par\u0161eliukais. \u012evairiuose \u0161alies regionuose patiekalas vadintas skirtingai: klecku\u010diais, pr\u0117sku\u010diais, galkut\u0117mis, kal\u0117dukais, buldikais, pulkeliais, kukuliais, par\u0161eliukais, \u0161li\u017eikais.<\/p>\n
Bendrin\u012f k\u016b\u010diuk\u0173 pavadinim\u0105 ma\u017ei apval\u016bs kvietini\u0173 milt\u0173 su miel\u0117mis kepiniai \u012fgavo palyginti neseniai. Ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jo \u0161aliai atk\u016brus Nepriklausomyb\u0119, kai v\u0117l dr\u0105siai prad\u0117tos \u0161v\u0119sti K\u016b\u010dios. Taip grei\u010diausiai nutiko d\u0117l to, kad k\u016b\u010diukai d\u0117l patrauklios formos ir skonio paplito visuotinai ir buvo pam\u0117gti visoje \u0161alyje.<\/p>\n
K\u016b\u010diukus stebukling\u0105j\u0105 nakt\u012f galima naudoti \u017eaidimams, sp\u0117jimams, burtams ir dovanoms. Pagal senovinius papro\u010dius \u0161eiminink\u0117s k\u016b\u010diukus tur\u0117t\u0173 kepti K\u016b\u010di\u0173 dien\u0105.<\/p>\n
K\u016b\u010di\u0173 vakaro apeigos, taip pat ir maistas simbolizuoja \u017emoni\u0173 ir gamtos bendrum\u0105, tik\u0117jim\u0105. Apeigomis m\u016bs\u0173 senoliai siek\u0117 gerov\u0119 lemian\u010di\u0173 j\u0117g\u0173, v\u0117li\u0173 palankumo, gero derliaus. Tod\u0117l ir dabar, laikantis tradicij\u0173, po vakarien\u0117s ant vai\u0161i\u0173 stalo paliekame k\u016b\u010diuk\u0173. Tikima, kad jais pasigard\u017eiavusios gerosios dvasios atne\u0161 laim\u0119 ir \u012f namus.<\/p>\n
<\/p>\n
Tekstas surinktas i\u0161 \u012fvairi\u0173 antrini\u0173 informacijos \u0161altini\u0173<\/em><\/span><\/p>\n Technologij\u0173 fakulteto Maisto ir agrotechnologij\u0173 katedroje \u012fvyko Lietuvos etninio paveldo tradicij\u0173 pristatymas, skirtas supa\u017eindinimui su \u201eK\u016b\u010diuk\u0173\u201c patiekalo kilme. Anks\u010diau pagrindinis ilgiausios nakties patiekalas neprimin\u0117 apvali\u0173 mielini\u0173 kepini\u0173. K\u016b\u010dia vadintas patiekalas, kadaise gamintas i\u0161 \u012fvairi\u0173 gr\u016bd\u0173 ir valgytas su medumi ir aguonomis. Jo vardu pavadinta ir trumpiausia met\u0173 diena bei ilgiausia naktis. \u017dodis \u201eK\u016b\u010dia\u201c kil\u0119s i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":9495,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-9489","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9489","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9489"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9489\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":9497,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9489\/revisions\/9497"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9495"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9489"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9489"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9489"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"