{"id":6194,"date":"2020-12-22T13:45:55","date_gmt":"2020-12-22T11:45:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/?p=6194"},"modified":"2020-12-22T13:45:55","modified_gmt":"2020-12-22T11:45:55","slug":"vilniaus-universiteto-komunikacijos-fakulteto-dekanas-nuotoliniu-budu-vede-paskaita-apie-lietuvos-gastronomijos-pavelda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/vilniaus-universiteto-komunikacijos-fakulteto-dekanas-nuotoliniu-budu-vede-paskaita-apie-lietuvos-gastronomijos-pavelda\/","title":{"rendered":"Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas nuotoliniu b\u016bdu ved\u0117 paskait\u0105 apie Lietuvos gastronomijos paveld\u0105"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"font-weight: 400\">Gruod\u017eio 17 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas ir gastronominio<\/span> <span style=\"font-weight: 400\">paveldo tyrin\u0117tojas prof. dr. R. Lau\u017eikas Maisto technologijos katedros d\u0117stytojams, studentams, soc. partneriams nuotoliniu b\u016bdu ved\u0117 paskait\u0105 \u201cLietuvos gastronomijos paveldas: formavimas, raida ir gyvoji tradicija\u201d. Tradicija yra gyva ir evoliucionuojanti &#8211; tai taikoma ir gastronomijai.\u00a0<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400\">Profesorius teig\u0117, kad pagrindiniai baziniai faktoriai tur\u0117j\u0119 \u012ftakos maisto patiekal\u0173 \u012fsitvirtinimui buvo klimatas, augal\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 r\u016b\u0161ys, \u016bkininkavimo b\u016bdas, genetiniai faktoriai bei kintantys faktoriai: kit\u0173 \u0161ali\u0173 virtuvi\u0173 poveikiai, gyventoj\u0173 migracija, mados, religija ir kt. Buvo pateikta daug pavyzd\u017ei\u0173 nuo proistorini\u0173 laik\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173, taip vadinam\u0173, paralelini\u0173 i\u0161radim\u0173, kai daugyb\u0117 patiekal\u0173 egzistuoja tarp m\u016bs\u0173 nuo seniausi\u0173 laik\u0173, o<\/span> <span style=\"font-weight: 400\">j\u0173 k\u016br\u0117jai ir tikslios atsiradimo vietos &#8211; ne\u017einomos, pvz. kraujiniai v\u0117darai gaminami ir Anglijoje, Pranc\u016bzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat ir Lietuvoje. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f papildo id\u0117j\u0173 difuzija, kai tiksliai \u017einomos patiekal\u0173 atsiradimo vietos, net autoriai ir, kaip jie iki m\u016bs\u0173 atkeliavo, nebuvo atmesta ir prigijo m\u016bs\u0173 gastronomin\u0117je kult\u016broje.\u00a0<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400\">Prof. R. Lau\u017eikas akcentavo, kad gastronomijos kult\u016bros, paveldo ir tradicijos dalimi laikomi gaminiai, kurie yra i\u0161lik\u0119, egzistuoja m\u016bs\u0173 kult\u016broje 100 ar daugiau met\u0173 nepertraukiamai. Baumkuchenas, kurio pirmasis receptas Lietuvoje u\u017era\u0161ytas XIX am\u017eiaus ketvirtame de\u0161imtmetyje Jano \u0160itlerio recept\u0173 knygoje, per vis\u0105 t\u0105 laik\u0105, net per sovietmet\u012f i\u0161liko kaip vestuvinis pyragas. Jis iki \u0161iol yra populiarus. Nesvarbu, kad atsirado Vokietijoje ir pavadinimas yra voki\u0161kos kilm\u0117s. J\u012f galima laikyti Lietuvos gastronominio paveldo dalimi.\u00a0<\/span><\/p>\n<p><span style=\"font-weight: 400\">Paskaitos metu \u012fgytos \u017einios primins, kad gastronomija yra tiek mokslas, tiek menas. Ne vien\u0105 istorin\u012f fakt\u0105 maisto gamybos technologijos d\u0117stytojai gal\u0117s pamin\u0117ti savo paskait\u0173 metu, teig\u0117 Maisto technologijos katedros ved\u0117ja dr. I. Kraujutien\u0117.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gruod\u017eio 17 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas ir gastronominio paveldo tyrin\u0117tojas prof. dr. R. Lau\u017eikas Maisto technologijos katedros d\u0117stytojams, studentams, soc. partneriams nuotoliniu b\u016bdu ved\u0117 paskait\u0105 \u201cLietuvos gastronomijos paveldas: formavimas, raida ir gyvoji tradicija\u201d. Tradicija yra gyva ir evoliucionuojanti &#8211; tai taikoma ir gastronomijai.\u00a0 Profesorius teig\u0117, kad pagrindiniai baziniai faktoriai tur\u0117j\u0119 \u012ftakos maisto patiekal\u0173 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":6199,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-6194","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6194","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6194"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6194\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":6198,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6194\/revisions\/6198"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6199"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6194"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6194"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6194"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}