Obuoliai (Malus domestica Borkh.) yra vieni seniausi\u0173 vaisi\u0173, pla\u010diai auginami Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato juostose. \u0160ie vaisiai vertinami d\u0117l savo skonini\u0173 savybi\u0173, maistin\u0117s vert\u0117s ir \u012fvairaus panaudojimo, ta\u010diau did\u017eiausi\u0105 dal\u012f perdirbt\u0173 obuoli\u0173 sudaro sultys \u2013 jos apima net apie du tre\u010ddalius viso perdirbamo kiekio. Paprastai sul\u010di\u0173 gamybos metu i\u0161gaunama ma\u017edaug 75 proc. \u0161vie\u017ei\u0173 obuoli\u0173 svorio, o likusi dalis \u2013 tai i\u0161spaudos, kurios da\u017enai laikomos maisto atliekomis. Atsi\u017evelgiant \u012f didel\u012f \u0161io \u0161alutinio produkto kiek\u012f, susidarant\u012f gaminant ir perdirbant sultis,\u00a0j\u0173 komercinis panaudojimas gali tur\u0117ti reik\u0161ming\u0105 ekonomin\u012f poveik\u012f<\/strong>.<\/p>\n Norint geriau \u012fvertinti \u0161io produkto panaudojimo galimybes, svarbu \u017einoti jo sud\u0117t\u012f. Obuoli\u0173 i\u0161spaudos yra nevienalytis mi\u0161inys, daugiausia sudarytas i\u0161 odel\u0117s ir mink\u0161timo (95 proc.), su labai ma\u017ea s\u0117kl\u0173 (2\u20134 proc.) ir l\u0105stelienos (1 proc.) dalimi. Jo fizikin\u0117 ir chemin\u0117 sud\u0117tis nustatyta atlikus daugyb\u0119 tyrim\u0173 ir ji skiriasi priklausomai nuo veisl\u0117s ir obuoli\u0173 sul\u010di\u0173 gamyboje naudojamo perdirbimo b\u016bdo. Obuoli\u0173 i\u0161spaudose i\u0161lieka daug verting\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 angliavandeni\u0173, fenolini\u0173 jungini\u0173, skaidul\u0173 bei mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173. D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 i\u0161spaudos gali b\u016bti naudojamos maisto produktuose, kad padidint\u0173 j\u0173 maistin\u0119 vert\u0119 ir suteikt\u0173 papildomos naudos sveikatai. Vis d\u0117lto da\u017eniausiai \u0161is \u0161alutinis produktas vis dar \u0161alinamas netikslingai \u2013 i\u0161metamas \u012f s\u0105vartynus. Pastaruoju metu vis daugiau d\u0117mesio skiriama tvaresniems sprendimams, tod\u0117l obuoli\u0173 i\u0161spaudos gali b\u016bti naudojamos kaip\u00a0funkcinis ingredientas<\/strong>\u00a0\u012fvairiuose maisto produktuose tiek tiesiogiai, tiek minimaliai perdirbtos.<\/p>\n Pa\u017eym\u0117tina, kad obuoli\u0173 i\u0161spaud\u0173 \u012fd\u0117jimas \u012f maisto produktus gali suma\u017einti j\u0173 glikemin\u012f indeks\u0105, tod\u0117l tokius produktus galima priskirti prie vidutinio glikeminio indekso maisto.\u00a0Kelios atliktos studijos patvirtina, kad \u0161is produktas gali tur\u0117ti ir teigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai, kaip<\/strong>\u00a0prevencija prie\u0161 viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105 ir hipertenzij\u0105, taip pat neutralizuoja kenksmingas med\u017eiagas, tokias kaip laisvieji radikalai.<\/p>\n Be to, pasteb\u0117ta, kad \u012fd\u0117jus i\u0161spaud\u0173 \u017eymiai padid\u0117ja mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, toki\u0173 kaip chloras ir kalis, kiekis bei antioksidacinis aktyvumas. \u0160i\u0173 savybi\u0173 d\u0117ka obuoli\u0173 i\u0161spaudas galima laikyti maistingu ir funkcinio poveikio ingredientu maisto produktuose. Ateityje rekomenduojama tirti obuoli\u0173 i\u0161spaud\u0173 panaudojimo galimybes kuriant inovatyvius funkcinius tvarius maisto produktus. \u0160i\u0173 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s jungini\u0173 buvimas rodo, kad obuoli\u0173 i\u0161spaudos turi potencial\u0105 pla\u010diai panaudoti maisto pramon\u0117je.<\/p>\n Nauda \u016bkininkams ir vartotojams<\/strong><\/p>\n I\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 patirtis rodo, kad sprend\u017eiant kaimo socialines problemas didel\u0119 reik\u0161m\u0119 turi netradicin\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos gamyba, alternatyvios veiklos pl\u0117tra bei perteklin\u0117s \u017eem\u0117s \u016bkio produkcijos realizacija. Maistas yra ne tik esmin\u0117 pasaulio kult\u016bros ir civilizacijos dalis, bet ir svarbus ekonomikos bei visuomen\u0117s sveikatos veiksnys.\u00a0Vienas i\u0161 galim\u0173 sprendim\u0173 \u2013 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s maisto produkt\u0173 k\u016brimas i\u0161 vietini\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio \u017ealiav\u0173.<\/strong><\/p>\n Parodom\u0173j\u0173 bandym\u0173 metu obuoli\u0173 i\u0161spaud\u0173 tra\u0161ku\u010di\u0173 gamybos procese bus perdirbamos vaisi\u0173 \u016bkio produkcijos atliekos \u2013 obuoli\u0173 i\u0161spaudos. Projekto vadov\u0117 dr. I. Kraujutien\u0117 akcentuoja, kad \u0161is gaminys gali b\u016bti gaminamas netradiciniu b\u016bdu. \u012e recept\u016br\u0173 kompozicijas \u012feina pektinin\u0117s med\u017eiagos, turin\u010dios \u012ftakos produkto konsistencijai, monosacharidai, disacharidai, organin\u0117s r\u016bg\u0161tys, suteikian\u010dios i\u0161skirtin\u012f skon\u012f.<\/p>\n Gamybos metu bus taikomos naujosios technologijos, siekiant suteikti produktui skon\u012f, aromat\u0105, tra\u0161ki\u0105 tekst\u016br\u0105 bei prailginti tinkamumo vartoti laik\u0105.\u00a0Tokiu b\u016bdu planuojama skatinti kaimo \u016bki\u0173 produkcijos panaudojim\u0105, didinti pramon\u0117s inovatyvum\u0105 ir prisid\u0117ti prie sveikesni\u0173, funkcini\u0173 maisto produkt\u0173 k\u016brimo.<\/strong><\/p>\n Autor\u0117: doc. dr. Ingrida Kraujutien\u0117<\/span><\/em><\/p>\n \u0160iais metais Kauno kolegija prad\u0117jo vykdyti projekt\u0105 \u201e\u017dem\u0117s \u016bkio maisto\u00a0prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s ir konkurencingumo didinimas\u00a0gaminant obuoli\u0173 i\u0161spaud\u0173 tra\u0161ku\u010dius\u201c (projekto Nr. 23PA-KK-24-1-07974-PR001), kuris finansuojamas Europos \u017eem\u0117s \u016bkio fondo kaimo pl\u0117trai (E\u017d\u016aFKP) ir Lietuvos Respublikos valstyb\u0117s biud\u017eeto l\u0117\u0161omis. \u012egyvendinant projekt\u0105, jau yra parengta parodomojo bandymo metodika, suburtos pasidalinimo grup\u0117s, bus atliekami parodomieji bandymai \u0161alies \u016bkinink\u0173 \u016bkiuose, organizuojami informaciniai […]<\/p>\n","protected":false},"author":38,"featured_media":11221,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-11220","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/38"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11220"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11220\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11222,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11220\/revisions\/11222"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/11221"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/i0.wp.com\/www.kaunokolegija.lt\/kk_wp_content\/uploads\/2025\/11\/Zemes-ukio-logo.png?ssl=1\"){kind=logo}
<\/a>![\"\"](\"https:\/\/i0.wp.com\/www.kaunokolegija.lt\/kk_wp_content\/uploads\/2017\/09\/1600x960_LT.png?ssl=1\")
<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"