{"id":10839,"date":"2025-05-15T13:13:46","date_gmt":"2025-05-15T10:13:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/?p=10839"},"modified":"2025-05-15T13:28:23","modified_gmt":"2025-05-15T10:28:23","slug":"valgome-kad-reikia-ar-megaujames-maistu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/valgome-kad-reikia-ar-megaujames-maistu\/","title":{"rendered":"Valgome, nes reikia, ar m\u0117gaujam\u0117s maistu?"},"content":{"rendered":"<p>Maistas \u2013 tai ne tik kasdienis poreikis, bet ir sud\u0117tingas rei\u0161kinys, apimantis \u017emogaus fiziologij\u0105, skonio poj\u016b\u010dius, kult\u016brinius \u012fpro\u010dius bei visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105 ir tvarum\u0105. Mitybai skirtos med\u017eiagos \u2013 tiek gamtin\u0117s, tiek perdirbtos \u2013 turi b\u016bti ne tik maistingos, bet ir teikti malonum\u0105. Tai \u2013 i\u0161\u0161\u016bkis, kur\u012f kasdien sprend\u017eia maisto technologai, u\u017etikrindami, kad maisto produktai b\u016bt\u0173 skan\u016bs, saug\u016bs, i\u0161vaizd\u016bs ir atitikt\u0173 \u0161iuolaikinio vartotojo l\u016bkes\u010dius.<\/p>\n<p>Pasak daktaro Joelio D. Wallacho, \u017emogaus organizmui b\u016btinos 90 skirting\u0173 maisto med\u017eiag\u0173, nes kiekviena j\u0173 atlieka specifin\u0119 funkcij\u0105. Nors daugelis esmini\u0173 maistini\u0173 komponent\u0173 jau yra identifikuoti ir i\u0161tyrin\u0117ti, kitas svarbus aspektas \u2013 juslin\u0117 maisto vert\u0117 \u2013 i\u0161lieka sud\u0117tingai apibr\u0117\u017eiamas rei\u0161kinys. Skonis, kvapas, tekst\u016bra, i\u0161vaizda \u2013 tai poj\u016b\u010diai, kurie glaud\u017eiai susij\u0119 su \u017emogaus s\u0105mone ir asmenine patirtimi.<\/p>\n<p>Vis da\u017eniau maistas vertinamas ir pagal tai, kiek jame yra sveikatai nauding\u0173 bei gyvyb\u0117s procesus reguliuojan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, vis svarbesniu tampa kvalifikuotas maisto technolog\u0173 ind\u0117lis. Kiekvienas maisto produktas, kur\u012f randame parduotuv\u0117se ar ragaujame kavin\u0117se, yra j\u0173 darbo rezultatas. Maisto technologai ne tik pri\u017ei\u016bri gamybos procesus, tikrina kokyb\u0119, bet ir kuria naujus produktus, parenka \u017ealiavas, vertina gamybos i\u0161laidas, analizuoja rezultatus.<\/p>\n<p>Vis d\u0117lto specialist\u0173 tr\u016bkumas \u2013 opi problema. Lietuvoje parengiama palyginti nedaug maisto technolog\u0173, o dalis j\u0173 pasirenka kit\u0105 karjeros keli\u0105. Prie to prisideda ir emigracija \u2013 gamybos \u012fmon\u0117s priverstos tarpusavyje konkuruoti d\u0117l specialist\u0173, ta\u010diau sistemin\u0117s problemos tai nei\u0161sprend\u017eia.<\/p>\n<p><strong>Specialist\u0173 rengimas: Kauno kolegijos ind\u0117lis<\/strong><\/p>\n<p>Kauno kolegijos <span style=\"color: #333399\"><strong><a style=\"color: #333399\" href=\"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/studiju-programos\/maisto-technologija\/\">Maisto technologijos studij\u0173 programos<\/a><\/strong><\/span> absolventai \u2013 svarbi grandis \u0161ioje srityje. Baig\u0119 trej\u0173 met\u0173 nuolatines ar nuolatines sesijines studijas, jie dirba technologais m\u0117sos, pieno, fermentacijos, duonos, konditerijos ir kitose maisto pramon\u0117s srityse, tampa gamybos proces\u0173 vadovais, kuria savo \u012fmones. Studijas galima t\u0119sti ir Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universitete, Kauno technologijos universitete ar kitose auk\u0161tosiose mokyklose.<\/p>\n<p>Maisto ir agrotechnologij\u0173 katedra taip pat si\u016blo<a href=\"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/studiju-programos\/agroverslu-technologijos\/\"><strong><span style=\"color: #333399\"> Agroversl\u0173 technologij\u0173 studijas<\/span><\/strong><\/a>. I\u0161t\u0119stin\u0117 studij\u0173 forma leid\u017eia derinti moksl\u0105 su darbu ar kitomis veiklomis \u2013 paskaitos vyksta nuotoliniu b\u016bdu, o praktika atliekama moderniame mokomajame \u016bkyje Al\u0161\u0117n\u0173 seni\u016bnijoje, kolegijos bandym\u0173 sode bei laboratorijose, kur vertinamos dirvo\u017eemio ir \u017eem\u0117s \u016bkio \u017ealiav\u0173 savyb\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160ios studijos atveria galimybes dirbti \u017eem\u0117s \u016bkio verslo sektoriuje, perdirbimo \u012fmon\u0117se, konsultavimo \u012fstaigose ar kurti ir pl\u0117toti nuosav\u0105 \u016bk\u012f.<\/p>\n<p><strong>Maisto sauga ir vartotoj\u0173 l\u016bkes\u010diai \u2013 vis svarbesni<\/strong><\/p>\n<p>Visame pasaulyje, \u012fskaitant Lietuv\u0105, vis daugiau d\u0117mesio skiriama maisto saugai ir kokybei. Vartotojai nori \u017einoti, k\u0105 valgo, ir renkasi produktus, kurie n\u0117ra u\u017eter\u0161ti patogeniniais mikroorganizmais, chemikalais ar fiziniais ter\u0161alais. Europos S\u0105jungos \u0161alyse vadovaujamasi holistiniu po\u017ei\u016briu \u012f maisto grandin\u0119 \u2013 nuo \u017ealiavos iki vartotojo stalo. Tai rei\u0161kia, kad svarbus ne tik gausus derlius, bet ir geb\u0117jimas i\u0161saugoti kokyb\u0119 bei saugiai pateikti produktus rinkai.<\/p>\n<p>Tuo pa\u010diu kei\u010diasi ir vartotoj\u0173 poreikiai \u2013 vis populiaresni tampa greito, bet sveiko vartojimo produktai, i\u0161saugantys nat\u016bral\u0173 skon\u012f, aromat\u0105, tekst\u016br\u0105. D\u0117l to gamintojai ie\u0161ko sprendim\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 naudoti tausojan\u010dius perdirbimo b\u016bdus.<\/p>\n<p><strong>Pagrindin\u0117s maisto med\u017eiagos: k\u0105 svarbu \u017einoti?<\/strong><\/p>\n<p>Kiekvienas \u017emogus tur\u0117t\u0173 \u017einoti, kokios med\u017eiagos b\u016btinos organizmui ir kaip j\u0173 tr\u016bkumas ar perteklius veikia sveikat\u0105:<\/p>\n<ul>\n<li><strong>Baltymai<\/strong> \u2013 tai organizmo statybin\u0117 med\u017eiaga. Jie b\u016btini raumenims, ferment\u0173 veiklai, o juose esan\u010dios aminor\u016bg\u0161tys lemia ir produkt\u0173 skon\u012f. Ta\u010diau netinkamai laikomi baltyminiai produktai greitai genda.<\/li>\n<li><strong>Angliavandeniai<\/strong> \u2013 pagrindinis energijos \u0161altinis. Jie svarb\u016bs fermentacijos procesams, cukraus karamelizacijai. Kepenys kaupia gliukoz\u0117s pertekli\u0173 glikogeno pavidalu.<\/li>\n<li><strong>Riebalai (lipidai)<\/strong> \u2013 netirp\u016bs vandenyje, ta\u010diau b\u016btini \u017emogaus organizmui, ypa\u010d polineso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys, kuri\u0173 pats organizmas nesintetina. Oksiduojantis riebalai apkarsta.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Tvarumas ir s\u0105moningas vartojimas: i\u0161mesti ar panaudoti?<\/strong><\/p>\n<p>Apie 40 proc. nam\u0173 \u016bkiuose i\u0161metamo maisto sudaro vaisiai ir dar\u017eov\u0117s. Ta\u010diau net ir i\u0161 pirmo \u017evilgsnio bevert\u0117s i\u0161spaudos gali tapti vertingu produktu. Pavyzd\u017eiui, mork\u0173 i\u0161spaudos \u2013 puikus l\u0105stelienos \u0161altinis, juod\u0173j\u0173 serbent\u0173 liku\u010diai panaudojami saldaini\u0173 gamyboje, avie\u010di\u0173 s\u0117klose yra elago r\u016bg\u0161ties, turin\u010dios prie\u0161v\u0117\u017eini\u0173 savybi\u0173.<\/p>\n<p>Tad kartais verta sau u\u017eduoti klausim\u0105 \u2013 <strong>kur pad\u0117ti kablel\u012f sakinyje \u201eSuvalgyti negalima i\u0161mesti\u201c?<\/strong> Atsakymas svarbus ne tik m\u016bs\u0173 sveikatai ir piniginei, bet ir gamtai.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/studiju-programos\/\"><strong><span style=\"color: #333399\">Rinkis studijas Kauno kolegijos Informatikos, in\u017einerijos ir technologij\u0173 fakultete!\u00a0<\/span><\/strong><\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Maistas \u2013 tai ne tik kasdienis poreikis, bet ir sud\u0117tingas rei\u0161kinys, apimantis \u017emogaus fiziologij\u0105, skonio poj\u016b\u010dius, kult\u016brinius \u012fpro\u010dius bei visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105 ir tvarum\u0105. Mitybai skirtos med\u017eiagos \u2013 tiek gamtin\u0117s, tiek perdirbtos \u2013 turi b\u016bti ne tik maistingos, bet ir teikti malonum\u0105. Tai \u2013 i\u0161\u0161\u016bkis, kur\u012f kasdien sprend\u017eia maisto technologai, u\u017etikrindami, kad maisto produktai [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":38,"featured_media":10840,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-10839","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10839","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/38"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10839"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10839\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10843,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10839\/revisions\/10843"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10840"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10839"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10839"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10839"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}