{"id":10682,"date":"2025-04-16T09:49:40","date_gmt":"2025-04-16T06:49:40","guid":{"rendered":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/?p=10682"},"modified":"2025-04-16T10:08:33","modified_gmt":"2025-04-16T07:08:33","slug":"verslo-atsparumas-kaip-audroje-islikti-ir-klesteti-verslo-ir-technologiju-konferencijos-izvalgos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/verslo-atsparumas-kaip-audroje-islikti-ir-klesteti-verslo-ir-technologiju-konferencijos-izvalgos\/","title":{"rendered":"Verslo atsparumas \u2013 kaip audroje i\u0161likti ir klest\u0117ti? Verslo ir technologij\u0173 konferencijos \u012f\u017evalgos"},"content":{"rendered":"

\u0160iuolaikinis verslas veikia audr\u0173 viduryje \u2013 tik lankst\u016bs ir inovatyv\u016bs \u017eengia pirmyn. Statistika rodo: ekonominio nestabilumo laikotarpiais stipriausios \u012fmon\u0117s ne tik i\u0161lieka, bet ir auga, o technologijos tampa pagrindiniu j\u0173 ginklu. Kaip u\u017etikrinti, kad verslas b\u016bt\u0173 pasireng\u0119s netik\u0117tiems i\u0161\u0161\u016bkiams?<\/p>\n

B\u016btent verslo atsparumo tema tapo pagrindiniu akcentu baland\u017eio 10 d. Kauno kolegijoje Verslo fakulteto bei Informatikos, in\u017einerijos ir technologij\u0173 fakulteto organizuotoje tarptautin\u0117je konferencijoje \u201eBusiness and Technology Conference 2025<\/a>\u201c.\u00a0\u0160i konferencija, pritraukusi daugiau nei 60 prane\u0161\u0117j\u0173 i\u0161 25 pasaulio \u0161ali\u0173, sub\u016br\u0117 verslo lyderius, ekspertus ir mokslininkus, kurie dalijosi esmin\u0117mis \u012f\u017evalgomis, leid\u017eian\u010diomis transformuoti gr\u0117smes \u012f galimybes.<\/p>\n

Technologij\u0173 ir verslo sinergija \u2013 b\u016btinyb\u0117 \u0161iandieniniame kontekste<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/a>
\u010cikagos universiteto profesorius Haraldas Uhligas<\/figcaption><\/figure>\n

\u201e\u0160iuolaikiniame spar\u010diai besikei\u010dian\u010diame ekonominiame kontekste technologijos ir verslas jau seniai neb\u0117ra atskiros sritys \u2013 jos persipina, viena su kita ir veikia kartu, kuriant naujas galimybes. 2025 m. Verslo ir technologij\u0173 konferencija, vykusi Kaune, ai\u0161kiai parod\u0117, kad \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 sinergija \u0161iandien yra b\u016btinyb\u0117\u201c, \u2013 \u012fsitikinusi viena i\u0161 tarptautin\u0117s mokslin\u0117s konferencijos organizatori\u0173, Kauno kolegijos Verslo fakulteto prodekan\u0117 mokslui dr. Aist\u0117 Lastauskait\u0117.<\/p>\n

Konferencijoje daugiausiai d\u0117mesio sulauk\u0117 pasaulinio garso ekonomisto, \u010cikagos universiteto profesoriaus Haraldo Uhligo prane\u0161imas apie skaitmenines valiutas. Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f galimas centrini\u0173 bank\u0173 skaitmenini\u0173 valiut\u0173 (CBDC) \u012fvedimo perspektyvas ir su tuo susijusius i\u0161\u0161\u016bkius. Pasak profesoriaus, daugelis centrini\u0173 bank\u0173 suvokia b\u016btinyb\u0119 imtis veiksm\u0173, siekiant apsisaugoti nuo kylan\u010di\u0173 skaitmenini\u0173 valiut\u0173 gr\u0117smi\u0173 ir galim\u0173 finansini\u0173 krizi\u0173, toki\u0173 kaip Silicio sl\u0117nio banko \u017elugimas.<\/p>\n

\u201eCBDC gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti i\u0161vengti masinio ind\u0117li\u0173 atsi\u0117mimo i\u0161 komercini\u0173 bank\u0173, ta\u010diau jei \u0161ios valiutos pasiteisint\u0173, centriniai bankai tur\u0117t\u0173 perimti didel\u0119 dal\u012f finansinio tarpininkavimo funkcij\u0173, kas reik\u0161t\u0173 esminius poky\u010dius visoje finans\u0173 sistemoje\u201c, \u2013 konferencijos dien\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 prof. H. Uhligas.<\/p>\n

Profesorius taip pat akcentavo techninius CBDC \u012fgyvendinimo aspektus, pa\u017eym\u0117damas, kad \u0161iuo metu vyksta intensyvios diskusijos d\u0117l technologini\u0173 sprendim\u0173 \u2013 pavyzd\u017eiui, svarstoma \u201eEthereum\u201c blok\u0173 grandin\u0117s naudojimo galimyb\u0117. Jo teigimu, Europa \u0161iuo metu yra aktyvesn\u0117 CBDC diegimo srityje nei JAV, o centriniai bankai vis aktyviau svarsto savo skaitmenini\u0173 valiut\u0173 \u012fvedim\u0105, siekdami u\u017etikrinti finansin\u012f stabilum\u0105 ir efektyvum\u0105. Apibendrindamas profesorius Uhligas pabr\u0117\u017e\u0117, kad skaitmenini\u0173 valiut\u0173 srityje dar yra daug nei\u0161naudot\u0173 galimybi\u0173, o k\u016brybi\u0161kumui \u010dia \u2013 berib\u0117 erdv\u0117.<\/p>\n

Lietuvos gyvyb\u0117s moksl\u0173 sektoriuje \u2013 dar nei\u0161naudotas potencialas<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/a>
Inovacij\u0173 agent\u016bros koordinator\u0117 Rasa Kavaliauskait\u0117<\/figcaption><\/figure>\n

Inovacij\u0173 agent\u016bros koordinator\u0117 Rasa Kavaliauskait\u0117 konferencijoje pabr\u0117\u017e\u0117 Lietuvos gyvyb\u0117s moksl\u0173 sektoriaus augimo potencial\u0105, akcentuodama s\u0117kming\u0105 verslo ir mokslo bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n

Ji i\u0161skyr\u0117 gyvyb\u0117s mokslus kaip vien\u0105 i\u0161 nauj\u0173 prioritetini\u0173 Lietuvos ekonomikos sri\u010di\u0173, teigdama, kad iki 2030 m. \u0161is sektorius, tikimasi sugeneruos 5 proc. \u0161alies BVP. \u0160ios srities ekspert\u0117 taip pat renginio metu pristat\u0117 s\u0117km\u0117s istorij\u0105 \u2013 sveikatos duomen\u0173 dalijimosi pilotin\u012f projekt\u0105, kuris paskatino inovacijas v\u0117\u017eio gydymo srityje. Anot jos, aktyvus vis\u0173 suinteresuot\u0173 \u0161ali\u0173 \u012fsitraukimas, ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eti projekto tikslai ir nuolatinis dialogas tarp startuolio ir partneri\u0173 yra esminiai veiksniai, pad\u0117siantys pasiekti s\u0117km\u0119.<\/p>\n

R. Kavaliauskait\u0117 taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f milijonines investicijas \u0161iame sektoriuje, pavyzd\u017eiui \u201eNorthway Biotech\u201c projekt\u0105 \u201eBiocity\u201c, kurio tikslas \u2013 sukurti did\u017eiausi\u0105 biotechnologij\u0173 centr\u0105 Europoje ir Kauno \u201eALEX\u201c biotechnologij\u0173 pl\u0117tros projekt\u0105. Taip pat pabr\u0117\u017e\u0117 Inovacij\u0173 agent\u016bros vaidmen\u012f ir jos svarb\u0105 \u0161io sektoriaus prover\u017eyje.<\/p>\n

Viena i\u0161 tarptautin\u0117s mokslin\u0117s konferencijos organizatori\u0173, Kauno kolegijos Informatikos, in\u017einerijos ir technologij\u0173 fakulteto prodekan\u0117 mokslui dr. Dal\u0117 \u0160umskien\u0117 taip pat akcentuoja mokslo ir verslo bendradarbiavimo b\u016btinum\u0105. Pasak jos, pirmiausia reikalinga tiksli mokslin\u0117 hipotez\u0117 bei tyrimo id\u0117ja. Tinkamai suplanavus tyrim\u0105, bendradarbiaujant su verslu ir pl\u0117tojant id\u0117jas kartu, daug lengviau pasiekti ger\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

Dr. D. \u0160umskien\u0117 taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f, kad geriausi mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai pasiekiami tada, kai susijungia skirting\u0173 mokslini\u0173 kryp\u010di\u0173 tyr\u0117j\u0173 id\u0117jos. Tarpkrypti\u0161kumas \u2013 vienas i\u0161 Kauno kolegijos strategijos tiksl\u0173, kuris skatina nauj\u0173 id\u0117j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 bei s\u0117kming\u0105 mokslo ir verslo bendradarbiavim\u0105.<\/p>\n

Prodekan\u0117 mokslui tikisi, kad \u0161i tarptautin\u0117 konferencija ateityje dar pl\u0117sis ir pritrauks dar daugiau mokslinink\u0173 i\u0161 skirting\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173.<\/p>\n

Klimato rizikos i\u0161\u0161\u016bkiai finans\u0173 sektoriui<\/strong><\/p>\n

SEB banko Klimato rizikos specialistas Rokas Kr\u016bminas atskleid\u0117, kaip klimato kaita kelia naujus i\u0161\u0161\u016bkius finans\u0173 sektoriui ir kokias strategijas bankai gali taikyti, nor\u0117dami suma\u017einti rizik\u0105 ir prisitaikyti prie besikei\u010dian\u010dios aplinkos. Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad klimato rizika tampa vis didesne finansine na\u0161ta, o patys bankai \u012f tai rimtai \u017ei\u016br\u0117ti prad\u0117jo gana neseniai.<\/p>\n

Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad ekstremal\u016bs klimato rei\u0161kiniai sukelia mil\u017eini\u0161kus ekonominius nuostolius, i\u0161 kuri\u0173 did\u017eioji dauguma n\u0117ra apdrausti.\u00a0R. Kr\u016bminas taip pat pa\u017eym\u0117jo, jog klimato rizika apima ne tik fizinius pavojus, bet ir netiesioginius veiksnius \u2013 tokius kaip vartotoj\u0173 elgsenos poky\u010diai ar ekologiniai konfliktai, galintys daryti \u012ftak\u0105 verslo modeliams.<\/p>\n

Nepaisant augan\u010dio reguliuotoj\u0173 spaudimo ir b\u016btinyb\u0117s integruoti klimato rizik\u0105 \u012f bank\u0173 veikl\u0105, jis \u012fvardijo tokius i\u0161\u0161\u016bkius kaip duomen\u0173 tr\u016bkumas bei \u201e\u017ealiasis nuovargis\u201c, kurie gali sul\u0117tinti per\u0117jim\u0105 prie tvaresn\u0117s finans\u0173 sistemos.<\/p>\n

Vis d\u0117lto SEB atstovas pabr\u0117\u017e\u0117, kad bankai tur\u0117t\u0173 siekti ne tik atsparumo, bet ir tapti \u201eantitrap\u016bs\u201c \u2013 gebantys ne tik atlaikyti sukr\u0117timus, bet ir mokytis i\u0161 j\u0173 bei augti.\u00a0Jis paragino bankus protingai integruoti klimato rizik\u0105, palaipsniui atnaujinti savo modelius bei aktyviai bendradarbiauti su bank\u0173 asociacijomis, savo klientais ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant sukurti tvari\u0105 ir konkurencing\u0105 finans\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n

Verslo atsparumo kelias \u012f ateit\u012f<\/strong><\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 konferencijos pagrindin\u0117 tema, \u2013 verslo atsparumas, \u2013 buvo pasirinkta neatsitiktinai. Klimato kriz\u0117, karai, muitai, skaitmeniniai poky\u010diai ir global\u016bs i\u0161\u0161\u016bkiai ver\u010dia \u012fmones prisitaikyti, atsigauti ir augti tvariai. Atsparumas analizuotas i\u0161 \u012fvairi\u0173 perspektyv\u0173, aptariant finansinio stabilumo ir rizikos valdymo strategijas, komunikacijos i\u0161\u0161\u016bkius, atsparias organizacines strukt\u016bras bei technologinius sprendimus saugumo ir aplinkos in\u017einerijoje.<\/p>\n

\u012emon\u0117ms, norin\u010dioms i\u0161likti ir klest\u0117ti audros metu, reikia ne tik technologij\u0173, bet ir gilios strategin\u0117s perspektyvos, geb\u0117jimo prisitaikyti prie aplinkos poky\u010di\u0173 bei bendradarbiauti su \u012fvairiais sektoriais, kad gal\u0117t\u0173 sukurti tvari\u0105 ir konkurencing\u0105 ateit\u012f.<\/p>\n

Straipsnis publikuotas \u201eVerslo \u017einiose<\/a>\u201c<\/em><\/p>\n

\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div><\/div>
\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div><\/div>
\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div><\/div>
\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div>\n
\n
\n \n \n
<\/div> \n <\/a>\n \n
<\/div>\n\n <\/div>\n <\/div><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuolaikinis verslas veikia audr\u0173 viduryje \u2013 tik lankst\u016bs ir inovatyv\u016bs \u017eengia pirmyn. Statistika rodo: ekonominio nestabilumo laikotarpiais stipriausios \u012fmon\u0117s ne tik i\u0161lieka, bet ir auga, o technologijos tampa pagrindiniu j\u0173 ginklu. Kaip u\u017etikrinti, kad verslas b\u016bt\u0173 pasireng\u0119s netik\u0117tiems i\u0161\u0161\u016bkiams? B\u016btent verslo atsparumo tema tapo pagrindiniu akcentu baland\u017eio 10 d. Kauno kolegijoje Verslo fakulteto bei Informatikos, […]<\/p>\n","protected":false},"author":38,"featured_media":10683,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-10682","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10682","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/38"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10682"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10682\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":10699,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10682\/revisions\/10699"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/10683"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10682"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10682"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/tf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10682"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}