Šalyje įvestas karantinas paskatino įmones drąsiau ir greičiau žengti į skaitmeninę erdvę, o aukštąsias mokyklas – perkelti studijų procesą į virtualią erdvę. Pastarąjį iššūkį sėkmingai įveikusi Kauno kolegija išsikėlė dar vieną ambicingą tikslą – 55 Kompiuterinių tinklų administravimo studijų programos antrakursiai atliks praktiką Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinkle „Litnet“ ir prisidės prie „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN“ (angl. Rural Area Information Technology Broadband Network) panaudojimo gerinimo.
Studentai sieks prisidėti prie mokyklų naudojimosi internetu gerinimo
Karantinui pakoregavus planus, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Informatikos katedros atstovai nusprendė į situaciją pažiūrėti lanksčiai – rado galimybę Kompiuterinių tinklų administravimo studijų programos antro kurso studentams praktiką atlikti nuotoliniu būdu. Praktikos metu studentai analizuoja „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklo“ (RAIN) maršrutus ir tinklo pralaidumą, tiria Lietuvos mokyklų nuotolinio mokymosi programų sukuriamus duomenų srautus. Surinkti duomenys bus panaudoti siūlant sprendimus naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtrai Lietuvos mokyklose. Atlikto tyrimo rezultatai bus naudojami mokslo taikomųjų tyrimų publikacijose bei kitų metų profesinio bakalauro baigiamuosiuose darbuose.
„Kiekvienam studentui paskirtas vieno regiono (rajono) potinklis ir užduotis atlikti tyrimą apie šio mokyklų magistralinio kompiuterių tinklo topologiją, regione veikiančių paslaugos teikėjų galimybes mokykloms teikti interneto paslaugas, sukaupti duomenis regiono (rajono) mokyklų magistralinio kompiuterių tinklo tobulinimo projektui. Šis tyrimas apims 55 Lietuvos regionus (rajonus), todėl nėra jokių abejonių, kad ši praktika pasiteisins, nes bus sudaryta galimybė pamatyti realias visos Lietuvos mokyklų naudojimosi internetu galimybes bei pateikti pasiūlymus tobulinimui“, – apie studentų praktiką ir jos tikslus pasakoja Informatikos katedros vedėja Dalė Lukšaitė.
Kaip teigia VšĮ „Plačiajuostis internetas“, organizacijos, įgyvendinančios tarptautinio pripažinimo sulaukusius RAIN projektus, direktorius Gytis Liaugminas, šie projektai yra svarbūs mažinant skaitmeninę atskirtį tarp komerciškai patrauklių didžiųjų šalies miestų ir kaimiškųjų vietovių.
„Projektų „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN), „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“ (RAIN-2), „Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtra kaimo vietovėse“ (PRIP) ir „Parama plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai (II etapas)“ (PRIP-2) metu sukurta ir šiuo metu kuriama projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ infrastruktūra kaimiškosiose Lietuvos vietovėse yra itin svarbi siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, susidariusią tarp komerciškai patrauklių didžiųjų šalies miestų ir kaimiškųjų vietovių. Žinios, kaip tinklai turėtų būti valdomi ir administruojami yra itin svarbios ir regioninei plėtrai. Optimalus šviesolaidinių tinklų išnaudojimas rajonų ribose, apjungiant įvairias rajonų institucijas, įstaigas, mokyklas, bibliotekas, visuomenės traukos centrus į bendrą tinklą, gali būti naudojamas ne tik tiesioginėms funkcijoms atlikti, bet ir burti bendruomenes, skatinti jų bendruomeniškumą, žinių sklaidą“, – pasakoja G. Liaugminas.
Šviesolaidinių tinklų plėtra – prioritetinė sritis visame pasaulyje
Apie tai, kad kompiuterinių tinklų administravimo specialistų poreikis ateityje tik augs, galima spręsti iš to, kad šviesolaidinių tinklų plėtra, kaip teigia G. Liaugminas, yra prioritetinė sritis.
„Džiaugiamės, kad Kauno kolegija ruošia ryšių tinklų specialistus. Visame pasaulyje šviesolaidinių tinklų plėtra yra prioritetinė sritis, valstybėms siekiant pasinaudoti skaitmeninės visuomenės kuriamais privalumais. Vis daugiau veiklos sričių yra perkeliamos į skaitmeninę erdvę, auga duomenų srautai, kuriems perduoti naudojami spartūs šviesolaidiniai tinklai. Autonominis transportas, robotizacija, 5G tinklo plėtra, leisianti pasiekti turinį sparčiau, kuria aplinką, kur kiekvienas tinklo objektas turės būti prijungtas prie spartaus šviesolaidinio tinklo“, – sako VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius.
Augantis specialistų poreikis
Anot G. Liaugmino, kvalifikuotų ir gebančių ne tik vystyti, bet ir kurti naujus kompiuterinių tinklų panaudojimo būdus, specialistų poreikis išties jaučiamas, o ateityje jis turėtų augti.
„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ryšių tinklų ir jų specialistų poreikis yra augantis. Plečiantis technologinio šviesolaidinių tinklų panaudojimo galimybėms, tokioms, kaip daiktų internetas, autonominiai automobiliai, nuotolinis mokymas, gydymas ir kt., reikia vis daugiau specialistų, gebančių ne tik naudoti sukurtais tinklais, bet ir juos vystyti, kurti naujus tinklų panaudojimo būdus“, – pasakoja pašnekovas.
G. Liaugminas taip pat atskleidžia, kad VšĮ „Plačiajuostis internetas“ ne tik palaiko ir skatina mokslo kryptis, susijusias su technologijomis, ryšiais ir telekomunikacijomis, bet ir priima gabiausius studentus praktikai, skatina juos domėtis tinklų panaudojimo, veikimo, vystymo galimybėmis.
