<\/a>1922 m. vaizdingoje \u017daliakalnio vietoje, Pel\u0117d\u0173 kalne \u012fsik\u016br\u0117 Kauno meno mokykla \u2013 viena i\u0161 legendini\u0173 Lietuvos dailinink\u0173 ugdymo institucij\u0173. 2022 m. parengta ir i\u0161leista respektabili knyga \u201ePie\u0161iame Pel\u0117d\u0173 kalne\u201c, kurioje pristatytos \u010dia \u012fvairiais periodais gyvavusios dail\u0117s \u0161vietimo \u012fstaigos (verta pamin\u0117ti, kad Pel\u0117d\u0173 kalne veikusi\u0173 mokykl\u0173 statusas keit\u0117si net 12 kart\u0173, o vienu svarbiausiu etapu buvo Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikumas (1959 \u2013 1989 m.). Knygoje \u201ePie\u0161iame Pel\u0117d\u0173 kalne\u201c aptarta KK MUF MA i\u0161likusi turtinga pie\u0161imo darb\u0173 kolekcija, studijuota gausi, menotyrinink\u0173 dar ma\u017eai paliesta archyvin\u0117 med\u017eiaga, imti interviu i\u0161 daugelio buvusi\u0173 d\u0117stytoj\u0173 ir student\u0173. Tai leido susidaryti itin i\u0161sam\u0173 vaizd\u0105, kokiais vingiuotais keliais suko d\u0117stymas Pel\u0117d\u0173 kalne veikusiose mokyklose nuo KMM iki dabartin\u0117s KK MUF MA.
\nMen\u0173 akademija saugo dar vien\u0105 did\u017eiul\u012f fond\u0105, kuriame sukaupta mil\u017eini\u0161ka tapybos darb\u0173 kolekcija, kuri\u0105 sudaro net keli \u0161imtai k\u016brini\u0173. \u0160ios kolekcijos pagrindas yra buvusiojo Kauno Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikumo d\u0117stytoj\u0173 vesti tapybos darbai. Galima dr\u0105siai teigti, jog \u0161io technikumo pedagogai, nepaisant sovietme\u010dio politin\u0117s sistemos dr\u0105siai per\u0117m\u0117 tarpukario Lietuvos, KMM d\u0117stymo patirtis, i\u0161laik\u0117 tapybos k\u016brinio esmingas menines savybes.
\nDaug verting\u0173 prisiminim\u0173 apie Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikumo etap\u0105 Pel\u0117d\u0173 kalne pateik\u0117 dailininkas Andrius Valius (1928 \u2013 2022), kuriam \u010dia teko eiti \u012fvairias pareigas: b\u016bti mokytoju, inspektoriumi, direktoriaus pavaduotoju, galiausiai, technikumo direktoriumi. \u0160is menininkas pasakojo, kad technikume sovietme\u010dio prad\u017eioje teko dirbti pagal labai unifikuotas programas, pateiktas i\u0161 Maskvos: j\u0173 laikytis prival\u0117jo visos Soviet\u0173 S\u0105jungos vaik\u0173 meno mokyklos, o taip pat ir dail\u0117s technikumai. Bet Kaune \u0161ias programas stengtasi taikyti kur kas laisviau, labiliau, nepaklusnumu rizikuojant prie\u0161 \u012fvairius atvykstan\u010dius tikrintojus. Mokymo procese siekta labiau gilintis \u012f meninius, o ne \u012f ideologinius klausimus.<\/p>\nAp\u017evelgus jaun\u0173j\u0173 meninink\u0173 darb\u0173 kolekcij\u0105 i\u0161ry\u0161k\u0117ja keli reik\u0161mingi faktoriai.
\nPirmas svarbus dalykas, tai gausi faktologija: ant paveiksl\u0173 i\u0161lik\u0119 u\u017era\u0161yti suk\u016brimo metai, d\u0117stytoj\u0173 ir student\u0173 pavard\u0117s, daugeliu atvej\u0173 leid\u017eian\u010dios atributuoti, grupuoti darbus, suskirstyti juos pagal metus, ir pagal asmenybes. Tod\u0117l parodoje atsiskleid\u017eia Men\u0173 akademijoje dirbusi\u0173 ir tapybos disciplin\u0105 d\u0117s\u010diusi\u0173 pedagog\u0173 personalijos. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f fondini\u0173 darb\u0173 sudaro dailinink\u0173 Zenono Varnausko, Osvaldo Jablonskio, Alfonso Vilpi\u0161ausko, Sigito Nenortos, Elga Bo\u010di, R\u016btos Narvydien\u0117s, Marijos Rastenien\u0117s, Gintaro D\u016bdos, Audron\u0117s Petra\u0161i\u016bnait\u0117s, Simono Gutausko, Ar\u016bno Vaitk\u016bno, Au\u0161ros Vaitk\u016bnien\u0117s ir kit\u0173 d\u0117stytoj\u0173 vesti tapybos darbai.
\nApie to meto pedagogus, j\u0173 mokym\u0105 \u012fdomius prisiminimus pateik\u0117 ilgamet\u0117 technikumo d\u0117stytoja R\u016bta Narvydien\u0117, kuriai teko pa\u017einti \u012fvairi\u0173 kart\u0173 kolegas tapytojus. 1974 m. dailinink\u0117 prad\u0117jo dirbti tuometiniame Stepo \u017duko taikomosios dail\u0117s technikume. Prad\u017eioje R. Narvydien\u0117 buvo atsargi, ta\u010diau padr\u0105sinta S. Nenorto ir Z. Varnausko, leido sau laisvai kurti, improvizuoti nesilaikant grie\u017et\u0173 taisykli\u0173.
\nIr institute, ir technikume, kurie ilgus metus kartu veik\u0117 tame pa\u010diame buvusios KMM pastate, buvo tapoma gua\u0161u arba akvarele. S. Nenortos moksleivi\u0173 darbai b\u016bdavo labai metodi\u0161ki, d\u0117stytojas – labai takti\u0161kas, malonus, visi j\u012f gerbdavo, steng\u0117si. J. Nik\u0161ien\u0117 buvo labai grie\u017eta ir reikli. Ji siek\u0117 dekoratyvumo, tapymo plok\u0161tumomis, d\u0117lto moksleivi\u0173 darbai tapo pana\u0161\u016bs, plok\u0161tuminio sprendimo. J. Ple\u0161k\u016bnien\u0117 mok\u0117 metodi\u0161kai, daug d\u0117mesio skyr\u0117 tapybiniam \u0161viesos ir \u0161e\u0161\u0117lio sprendimui, j\u0105 netgi juokais vadino \u201e\u0161viesa-\u0161e\u0161\u0117lis\u201c.
\nNaujovi\u0173 \u012f tapybos d\u0117stym\u0105 \u012fne\u0161\u0117 at\u0117j\u0119 tapytojai Alfonsas Vilpi\u0161auskas ir Ar\u016bnas Vaitk\u016bnas. Vaitk\u016bno mokymas pasirei\u0161k\u0117 dr\u0105sa ir laisvumu tapyboje. V\u0117liau \u012f tapybos d\u0117stytoj\u0173 kolektyv\u0105 dar prisijung\u0117 Audron\u0117 Petra\u0161i\u016bnait\u0117, Jovita Glem\u017eait\u0117. Petra\u0161i\u016bnait\u0117 su moksleiviais daugiausia dirbo akvarele. Jos d\u0117stomi darbai b\u016bdavo skaidr\u016bs, \u0161velni\u0173 spalv\u0173. Vienu tarpu technikume dirbo Antanas Andziulis. Jis buvo labai smulkmeni\u0161kas, kreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f visas detales. Marija Rastenien\u0117 specializavosi aliejini\u0173 da\u017e\u0173 technikoje. Dar kiek v\u0117liau tapyb\u0105 \u0117m\u0117 d\u0117styti Au\u0161ra Vaitk\u016bnien\u0117 ir Arvydas Martinaitis.<\/p>\n
Taigi, parodoje ir matomi \u0161i\u0173, labai skirting\u0173 pedagog\u0173 vesti darbai, juose jau\u010diasi vieno ar kito d\u0117stytojo \u201eranka\u201c. \u017dinoma, jaunuoliai i\u0161 esm\u0117s yra skatinami nepasiduoti mokytojo k\u016brybos \u012ftakai, o formuoti savo k\u016brybin\u012f brai\u017e\u0105. Jie perteik\u0117 asmenin\u012f k\u016brybos po\u017ei\u016br\u012f, stilistik\u0105, tapymo manier\u0105, koloristikos samprat\u0105. \u017dvelgiant \u0161iuolaikiniu \u017evilgsniu fondin\u0117je kolekcijoje atsid\u016br\u0119 k\u016briniai intriguoja steb\u0117tojus d\u0117stytojo-menininko \u012ftakos matomumu, atspind\u017eiu mokini\u0173 darbuose. Juolab, kad student\u0173 tapybin\u0117 rai\u0161ka neretai rem\u0117si ne tik konkretaus d\u0117stytojo, bet ir bendrai praeities tradicij\u0173, pavyzd\u017eiui, tarpukario koloristin\u0117s tapybos patirtimi, kuri\u0105 propagavo did\u017eioji dalis technikume dirbusi\u0173 d\u0117stytoj\u0173 tapytoj\u0173.
\nDar vienas akivaizdus ir vertingas dalykas yra tai, kad parodoje eksponuojamuose k\u016briniuose ry\u0161k\u0117ja laikme\u010dio bruo\u017eai, regimi pam\u0117gti modeliai, \u012fvair\u016bs istoriniai reliktai. Ta\u010diau stebint darbus neapima sovietme\u010dio laikotarpio jausmas. Nes da\u017enu atveju tapybos k\u016briniams parinkti motyvai labiau primena tarpukario dailinink\u0173, ypa\u010d \u201eArs\u201c grup\u0117s k\u016brini\u0173 vaizdinius arba atspindi XX a. 7 \u2013 8 de\u0161. taikomojo meno modern\u0117jimo ypatybes.<\/p>\n
\u017dinoma, \u0161ioje parodoje matoma tik nedidel\u0117 dalis Men\u0173 akademijos metodiniame fonde saugomos tapybos kolekcijos, ta\u010diau netgi ji suteikia akivaizd\u0173 supratim\u0105, kad tapybos d\u0117stymas Kaune r\u0117m\u0117si \u012f svarius d\u0117menis: istorin\u0119 tradicij\u0105, ger\u0173 pedagog\u0173 patirt\u012f ir ekspresyvios koloristin\u0117s tapybos samprat\u0105.<\/p>\n
Parodos kurator\u0117s<\/strong>: Kauno kolegijos Men\u0173 ir ugdymo fakulteto Men\u0173 akademijos lektor\u0117s Sigut\u0117 Bronickien\u0117, Birut\u0117 \u0160le\u017eien\u0117<\/p>\nParengta pagal menotyrinink\u0117s dr. Raimondos Simanaitien\u0117s parodos anotacij\u0105<\/span><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Jonavos kult\u016bros centro galerijoje eksponuojamoje parodoje demonstruojama Kauno kolegijos Men\u0173 ir ugdymo fakulteto Men\u0173 akademijoje (KK MUF MA) turima Tapybos disciplinos darb\u0173 kolekcija. KK MUF MA yra Kauno meno mokyklos (KMM) tradicij\u0173 tes\u0117ja, sauganti joje u\u017egimusius praeities artefaktus. Tokios kaip \u0161i parodos rengimas ir studijini\u0173 darb\u0173 tyrin\u0117jimai turi solid\u017ei\u0105 prie\u0161istorij\u0105. 1922 m. vaizdingoje \u017daliakalnio vietoje, […]<\/p>\n","protected":false},"author":36,"featured_media":30230,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[15],"class_list":["post-30227","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","tag-paroda"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/users\/36"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30227"}],"version-history":[{"count":19,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30227\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36003,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30227\/revisions\/36003"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30230"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kaunokolegija.lt\/muf\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}