Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro Anglų kalbos ryšiams su visuomene antrakursiai dalyvavo Akvilės Kavaliauskaitės – rašytojos, LRT laidos „(Ne)emigrantai“ kūrėjos, laisvai samdomos tekstų autorės, dirbusios su LR vyriausybe, Kauno miesto savivaldybe, „Caffeine“, „Eurovaistine“, „Go Vilnius“, „Zip fm“ ir daugybe kitų klientų – kūrybinio rašymo seminare. Lektorės seminarų medžiaga pritaikoma įvairiausiems tekstams – nuo socialinių tinklų žinučių iki straipsnių spaudoje ir asmeninės komunikacijos, nes juose kalbama ne apie konkretų vieną tekstą, o istorijos pasakojimo visumą.

„Istorijos tai – tam tikrų mūsų gyvenimų epizodų metaforos“, – sakė rašytoja, akcentuodama, jog prieš užrašant istoriją, reikėtų pagalvoti apie tai, kaip ji būtų papasakota žodžiu. „Kai pasakojame istoriją stengiamės atkreipti klausytojo dėmesį, suintriguoti. Mes nepasakojame istorijų apie įprastus dalykus. Pasakojame apie tai, kas nukrypsta nuo normos“, – pabrėžė A. Kavaliauskaitė.

Tekstų autorė seminare dalyvavusiems studentams akcentavo, jog kiekviena istorija yra kelionė, kuri neįmanoma be keliautojo – jos herojaus: ką jis gali, o ko ne?, ko jam trūksta?, ką jis turi? „Visos istorijos yra apie žmogų, todėl skaitydami jas mes tapatinamės su herojais, kurie taip pat kaip ir mes, turi ir gerų, ir blogų savybių, nepasitiki savimi, kažko bijo ir pan. Svarbu, jog istorijai einant tolyn – herojai nugali didžiausias savo baimes ir išmoksta vertingą pamoką“, – sakė rašytoja.

Geroje istorijoje niekas nevyksta šiaip sau, viskas yra susiję, jai būtinas netikėtumo faktorius „Skaitytojas nori gauti tai, kas jam žadėta ir netgi daugiau, nei tikisi, jis nori unikalios medžiagos ir patirties, nuoširdžių patarimų“, – pažymėjo A. Kavaliauskaitė. Nemažiau svarbu rašant storiją galvoti, kokiai auditorijai ji skiriama ir kuo daugiau apie ją sužinoti: kuo ji domisi?, su kokiomis problemomis susiduria? ir pan.

Seminarą A. Kavaliauskaitė užbaigė nuo geros istorijos pereidama prie gero tekstų autoriaus. Rašytoja pabrėžė, jog geras autorius turi aiškų savo balsą, tačiau geba atskiroms auditorijoms skirtas istorijas papasakoti skirtingai, supranta teksto struktūrą, randa originalų priėjimą prie įprastų dalykų.

„Rašydami istorijas neieškokime tik to, kas teigiama, ieškokime to, kas yra įdomu“, – sakė rašytoja.