Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto studentai mokosi iš pačių geriausių. Šiuo metu Kalbų centre Anglų kalbos ryšiams su visuomene bei Verslo anglų kalbos studijų programų studentams paskaitas skaito iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykęs Floridos universiteto dėstytojas dr. Dror Abend–David. Didelę tarptautinę dėstymo patirtį turintis dr. D. Abend–David su Kalbų centro studentais dalijasi patirtimi, sukaupta dėstant Haifa ir Tel Avivo universitetuose Izraelyje, Bilkent universitete Turkijoje, Floridos universitete ir Wellesley koledže JAV bei kitose pasaulio aukštojo mokslo institucijose.

Šis vizitas Lietuvoje, Menų ir ugdymo fakultete, dr. D. Abend–David yra pirmasis, tačiau dėstytojas atskleidė, jog su mūsų šalimi jį sieja stiprūs ryšiai – jo šeima yra kilusi iš Lietuvos.

Su dr. D. Abend–David kalbamės apie vertėjo profesiją, etikos taisykles, kurių privalo laikytis kiekvienas šios srities specialistas, įdomius dr. D. Abend–David projektus ir norą išmokti lietuvių kalbos.

Kiekvienas vertėjas turi savo nuomonę, kodėl vertėjo profesija yra svarbi, prasminga. Kokia yra Jūsų?

Sutinku su airių akademiku Michael Cronin, kad vertėjas turi būti daugiau nei formaliai tekstus iš vienos kalbos į kitą perkeliantis specialistas. Kiekvienas vertėjas turi puikiai išmanyti istorinį, politinį, socialinį ir ekonominį kalbų, iš kurių ir į kurias verčia, kontekstą. Vertėjai dažnai yra tarpininkai, padedantys bendrauti įvairių kultūrų žmonėms ir spręsti problemas. M. Cronin nuomone, jie turėtų būti pripažinti ne tik kaip savo srities ekspertai. Kadangi tikėtina, jog lingvistinį perkėlimą perims mašininis vertimas, vertėjai turi išlikti kultūriniais, politiniais, socialiniais tarpininkais. Tie, kurie dirba laikydamiesi nustatytų teksto vertimo formulių, tampa panašūs į gerai užprogramuotos mašinas, kurios juos ir pakeis. Vertėjai, norintys išgyventi naujų technologijų amžiuje, turi įgyti žinių apie kultūras, su kurių kalbomis jie dirba.

Ar tai pirmasis Jūsų apsilankymas Lietuvoje, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete, ir pirmasis susitikimas su lietuviais studentais?

Prieš pandemiją turėjau galimybių susipažinti su kolegomis iš Lietuvos tiek virtualiose, tiek gyvai vykusiose konferencijose, tačiau jūsų šalyje lankytis neteko. Šis vizitas man yra pirmasis. Jis turėjo įvykti kiek anksčiau, kadangi praėjusių metų vasarą buvau pakviestas dalyvauti konferencijoje, bet, dėl COVID–19, ji buvo perkelta į virtualią erdvę. Todėl sulaukęs kvietimo dvi savaites dėstyti Kalbų centro studentams – su malonumu jį priėmiau ir netgi nusprendžiau savo buvimą Lietuvoje kiek pratęsti, kad kuo daugiau pamatyčiau ir sužinočiau apie šią gražią šalį.

Koks buvo pirmasis Jūsų įspūdis susitikus su Anglų kalbos ryšiams su visuomene ir Verslo anglų kalbos studentais?

Studentai sumanūs, dėmesingi, šnekūs. Kai kurios mano paskaitos ilgos, trunkančios tris ar net keturias valandas, todėl jų klausytis gali būti sudėtinga, ypač per nuotolį. Labai vertinu studentų atidumą šių ilgų paskaitų metu, kuriose kartais ir smagiai padiskutuojame.

Viena iš Verslo anglų kalbos studentų paskaitų temų yra vertimo etika ir politika. Kokios yra pagrindinės etikos taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas vertėjas?

Vertėjui labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno vertimo projekto kontekstą. Apsibrėžti, kas yra tikslinė auditorija, koks yra vertimo tikslas. Atsakyti į klausimus, koks registras, žanras, kas bus vertimo kalbos vartotojai? Kai kuriuose vertimuose žodinio turinio yra labai mažai, kai kuriuose – svarbiau kultūra (pavyzdžiui, reklamų vertimuose), o ne faktinis tekstas. Vertėjas visada turėtų susikurti kontekstą, klausdamas: kas, kam ir ką verčia? Nemažiau svarbūs yra klausimai: kada, kur, kaip? O visų svarbiausias – kodėl?

Studentams dėstote apie kalbos, vertimo ir medijų santykį. Kokias su vertimu susijusias problemas pastebite šiuolaikinėse medijose (televizijoje, spaudoje, internetinėse informacijos platformose)?

Mane domina daugiakalbio turinio kūrimas, vertimas iš įvairių kalbų ir kūrybiškų metodų naudojimas, siekiant atgaivinti kitakalbį turinį skirtingose kultūrinėse aplinkose ir kalbose. Šią tendenciją pastebiu net JAV, kuriose vyrauja viena kalba ir savita kultūra. Vis dėlto norėčiau, kad JAV ji būtų dar ryškesnė. Daugiakalbis turinys vis dar yra skirtas elito auditorijai, o aš norėčiau, kad šis turinys pasiektų kuo platesnę auditoriją, sukurdamas populiarią kultūrinių mainų tendenciją.

Kaip manote, ko reikėtų imtis, kad daugiakalbis turinys pasiektų kuo platesnę auditoriją?

Vienas iš žanrų, kuriame vyksta aktyvūs ir kūrybingi kultūriniai mainai, yra muilo operos, populiarinančios turkų, korėjiečių ir Pietų Amerikos dramas, vadinamas telenovelėmis. Telenovelės yra puiki ispanų kalbos mokymosi priemonė. Būtų džiugu pamatyti tas pačias tendencijas ir kituose populiariuose televizijos žanruose, pavyzdžiui, realybės šou ar intelektiniuose žaidimuose.

Jūsų akademinė patirtis labai plati ir įvairi: šiuo metu dėstote Floridos universitete JAV, esate skaitęs paskaitas Eastern Mediterranean universitete Kipre, Haifa universitete Izraelyje ir kt. Kuo dėstymas Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centre, praturtins Jūsų patirtį?

Visur, kur teko dėstyti, susitikęs su turtingais ir neturtingais, privilegijuotais ir eiliniais, gabiais ar ribotų gabumų studentais, išmokau labai daug. Atvykęs į naują aplinką, stengiuosi vengti išankstinių nuostatų ir pirmų įspūdžių. Norint susipažinti su kitos šalies įstaiga ir susidaryti apie ją pagrįstą nuomonę, reikia laiko. Tikiuosi, jog čia įgysiu daug naujos patirties ir ilgainiui papildysiu savo žinias.

Kodėl Jums svarbu turėti dėstymo įvairiuose pasaulio universitetuose patirties? Ar jau turite pasirinkęs, su kurio universiteto studentais dalinsitės savo patirtimi baigęs skaityti paskaitas Kalbų centro studentams?

Tarptautinės dėstymo patirties neplanavau ir neplanuoju. Jos būtinybė iškildavo dėl mokymų ir veiklos, susijusios su mano doktorantūra, sykiu, tai suteikė ir daug asmeninės bei akademinės patirties. Praturtėjau kaip mokslininkas, išplėčiau savo kultūrinį ir profesinį akiratį. Jau devynerius metus dėstau Floridos universitete, tačiau visada esu atviras naujiems nuotykiams ir naujoms galimybėms.

Kokios su vertimu susijusios temos Jus domina? Kur save realizuojate?

Mane domina vertimo teorija, literatūros vertimas ir audiovizualinis vertimas. Šiuo metu rašau  monografiją apie nebyliojo kino filmų titrų vertimą. Tai sudėtingas projektas, apimantis daug tyrimų ir formuojantis naujus teorinius pagrindus. Baigęs jį, esu tikras, pradėsiu ką nors naujo.

Viena iš sričių, kuria itin domitės, yra poezija. Esate surengęs nemažai poetų kūrybos skaitymų skirtingose šalyse. Kuo ši literatūros rūšis Jums yra artima? Galbūt, skaitydamas poetų kūrybą pasisemiate įkvėpimo ir savo darbui?

Mane įkvepia hebrajų poetai, su kuriais užaugau, taip pat naujai atrasti poetai, rašantys anglų ir jidiš kalbomis. Labiausiai patinka modernistai, kuriantys eiles šiomis trimis kalbomis. Savo kūrybą sieju su akademiniu rašymu. Kai kuriuos mano poezijos kūrinius įkvepia akademinė kūryba ir atvirkščiai.

Kalbate net keturiomis kalbomis: anglų, vokiečių, hebrajų, jidiš. Kokią kalbą dar norėtumėte išmokti?

Intensyviai tobulinu savo vokiečių kalbos žinias, kurių reikia atliekamiems tyrimams, bet tai pasyvus kalbos vartojimas. Norėčiau įgyti geresnių šnekamosios vokiečių kalbos įgūdžių. Esu studijavęs italų kalbą, bet jos dar teks daug mokytis. Esant galimybei, norėčiau pradėti mokytis lietuvių kalbos. Lietuva man artimas kraštas, nes iš čia yra kilusi mano mamos šeima.