Iki rugpjūčio 1 d. Diuseldorfe (Vokietija) įsikūrusioje galerijoje „Meno parkas“ (Dorotheenstrasse 22, Diuseldorfas) eksponuojama Kauno kolegijos Menų akademijos Stiklo, keramikos, odos, tekstilės meno studijų programos dėstytojos, tekstilininkės Birutės Sarapienės personalinė paroda „Gimtinė“.
„Dabartiniame globaliame pasaulyje ypač svarbu atsigręžti į savo šaknis, saugoti savo gimtąjį kraštą, jį branginti ir puoselėti. Kad ir kur išvyktų lietuviai, nemanau, kad jie nejaučia nostalgijos savo šaliai, savo gimtinei“, – parodos temą apibūdina menininkė, – „Norėjau išausti Lietuvos gamtos vaizdų inspiruotus kūrinius, kurie atskleistų mūsų gamtovaizdžio grožį. Dauguma fototekstilės technika kurtų darbų yra sukurti naudojant mano brolio Stasio Kačinsko gamtos nuotraukas.“ Tačiau personalinę parodą inspiravo ne tik meilė gimtajai šaliai, kuri ryškiausiai reflektuojama Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti skirtame kūrinyje, kuriame išaustas Tėvynę apdainuojantis eilėraštis ,,Graži tu, mano brangi tėvyne…“.
Parodą įkvėpė ir prieš keletą metų Kaune vykęs masiškas medžių kirtimas, kuris sukrėtė savo drąstiškumu. Per gana trumpą laikotarpį įvairiose Kauno miesto gatvėse buvo iškirsta apie 600 medžių. Kauniečiai šiam valdininkų gestui neliko abejingi. Vyko protestai, rengtos visuomenės sąmoningumą skatinančios iniciatyvos, socialiniame tinkle įkurta aktyvistų grupė „Medžių kirtimui Kaune – STOP“. Pasinaudoję demokratijos suteikiama derybų teise, protestuotojai bandė kalbėtis su valdžios atstovais bei pareigūnais, tačiau jiems nebuvo leista išdėstyti savo pozicijos ir išsakyti turimų argumentų. Protestuotojus nutildžius – medžiai buvo iškirsti.
Ir nors šia temą jau spėjo pakeisti kitos aktualijos, tačiau istorija neliko pamiršta. Personalinėje B. Sarapienės parodoje eksponuojamame triptike „Medžių rauda“ ji išaudžiama siūlų gijomis sujungiant netekties skausmą, liūdesį, pralaimėjimo jausmą, tačiau, sykiu, kūrinyje įausta ir kova. Kova už vieną svarbiausių dalykų – gyvybę. Ir nors ši kova buvo pralaimėta, tačiau būtent tokie kūriniai įrodo, jog permainingame šiuolaikiniame pasaulyje dvasinės vertybės vis dar yra mūsų fundamentas.
Nuotrauka: Stasys Kačinskas
Parengta pagal www.ldsajunga.lt inf.
