Iki rugpjūčio 13 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) veikia Kauno kolegijos Menų akademijos Fotografijos studijų programos dėstytojos dr. Kristinos Budrytės-Genevičės kuruojama tapytojo, dailėtyrininko ir profesoriaus, J. Vienožinskio mokinio, Nacionalinės premijos laureato Austino Savicko paroda – dedikacija „Augustinas Savickas ir jo mokiniai“.

A. Savickas dvidešimtį metų dėstęs Vilniaus dailės akademijoje, išugdęs ne vieną garsų menininką, buvo tarsi tiltas, sujungęs tarpukario Kauno meno mokyklą, vėliau sovietinio laikotarpio ir galiausiai vėl nepriklausomos Lietuvos dailės mokyklas. Parodos kuratorė dr. K. Budrytė-Genevičė pastebi, kad daugelis susidomėjusių A. Savicko meistriška tapyba, iškart atranda ir jo rimtai ironiškus tekstus. XX a. II pusėje Savicko pavardė dažna tarp parodų recenzijų, tapybos apžvalgų, yra išleista ne viena prisiminimų knyga: memuarai „Žalia tyla“, 2002, albumas su dienoraščiais „Senojo tapytojo dienoraščiai“, 2009; jis buvo vienas pirmųjų, skyrusių daug dėmesio lietuviškam peizažui – 1965 m. išėjo jo veikalas „Peizažas lietuvių tapyboje“.

Vaizdų iškalbingo perteikimo, kalbos stiliaus išmanymas prisidėjo ir prie to, kad jis buvo populiarus tarp savo studentų. Ilgai (nors ir su pertrauka) dėstęs pagrindiniame XX a. II p. Lietuvos dailės centre – Vilniaus dailės akademijoje – Savickas svariai prisidėjo prie įvairių kartų Lietuvos tapytojų (ir ne tik) akiračio. Pats profesorius gyvenimo pabaigoje kuklinosi, teigęs: „Nesukūriau jokios sistemos, nors trečdalį amžiaus bendravau su jaunais žmonėmis, dirbau Vilniaus dailės institute, vėliau – akademijoje. Man artimas rusų tapytojas V. Serovas, sakęs, kad jaunas menininkas – kaip kačiukas tvenkinyje. Jeigu išplauks, išplauks… Kiekvienas pats turi susirasti savąjį kelią“. Būta įvairių istorijų, nesusikalbėjimų, bet prie daugelio mokytojas sugebėjo „prieiti“, ne visus palikdavo aklam išplaukimui. Esama prisiminimų, kad jis jautriai taikė skirtingus metodus, kad tik jo dėka jauni žmonės nebebijojo tapyti, pradėjo savarankiškai reikštis, įgijo pasitikėjimo. Kažkam tereikėjo vienos sparnuotos Savicko frazės ir ją prisiminė visą gyvenimą; kai kurie ir dažniau lankydavosi jo studijoje, įkvėpdavo kitokio gyvenimo atmosferos.

Daugiau apie parodą galite sužinoti LRT televizijos parengtame reportaže.

Parodos rengėjai dėkoja VDA muziejui, dr. Vidui Poškui bei Raimondui Savickui, parodai paskolinusiems tapybos kūrinius, o taip pat menininkams, sutikusiems pasidalinti prisiminimais apie mokytoją.

Parodos menininkai – A. Savicko mokiniai: Ričardas Bartkevičius, Judita Budriūnaitė, Henrikas Čerapas, Audrius Gražys, Gintaras Palemonas Janonis, Aistė Juškevičiūtė, Linas Liandzbergis, Edita Rakauskaitė, Eglė Rakauskaitė, Raimondas Savickas, Ramunė Staškevičiūtė, Vytautas Vasiliūnas, Virginijus Viningas

Parodos kuratorė – dr. Kristina Budrytė-Genevičė

Parengta pagal www.ldsajunga.lt inf.

Partneriai: Vilniaus dailės akademija, VDA muziejus, Savicko paveikslų galerija; rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.